Prezidentas siûlo atðaukti nepaprastàjà padëtá pasienyje su Baltarusija

„Að manau, esant tokiai situacijai, kokia susiklostë dabar, tikrai prasminga bûtø svarstyti nepaprastosios padëties atðaukimà, kadangi tai yra tikrai stiprus instrumentas, kurá turime naudoti susiklosèius tam tikroms iðskirtinëms aplinkybëms“, – antradiená interviu Þiniø radijui sakë prezidentas.

Prireikus bûtø galima vël ávesti

Prezidentas teigë, jog „migrantø problema ðiuo metu yra iðspræsta“, o situacijai komplikavusis nepaprastàjà padëtá bûtø galima ávesti ið naujo.

„Ðiuo metu mes galëtume atðaukti ðià padëtá ir imtis Konstitucijos keitimo darbø, kadangi tiesioginiø merø rinkimai yra pakibæs klausimas ir mes esame skolingi mûsø visuomenei ir savivaldybëms ðio klausimo iðsprendimà, ir jis turi bûti iðspræstas kuo greièiau“, – pabrëþë ðalies vadovas.

Dël nepaprastosios padëties pasienyje su Baltarusija Seime strigo Konstitucijos pataisos dël tiesioginiø metø rinkimø. Konstitucija numato, kad nepaprastosios padëties ar karo padëties metu Konstitucija negali bûti taisoma.

Parlamentas spalá pataisoms pritarë po svarstymo, taèiau ðiuo metu negali balsuoti dël priëmimo. Dël Konstitucijos pataisø balsuojama du kartus, tarp ðiø balsavimø turi bûti daroma ne maþesnë kaip trijø mënesiø pertrauka.

Konstitucinis Teismas pernai balandá paskelbë, kad tiesioginiai merø rinkimai negalimi nepakeitus Konstitucijos. Ðis nutarimas ásigalios 2023 m. geguþës 3 d., baigiantis dabar iðrinktø merø kadencijai.

Politikai siekia kuo greièiau priimti Konstitucijos pataisà, kad paskui galëtø keisti susijusius ástatymus ir ruoðtis savivaldos rinkimams.

Nepaprastoji padëtis pasienyje su Baltarusija dël migrantø krizës ávesta nuo lapkrièio 10 d. ir ðiuo metu pratæsta iki sausio 14 d. vidurnakèio.

„Yra tikimybë, kad tæsti nebereikës“

Situacija pasienyje su Baltarusija yra sàlyginai rami, todël yra tikimybë, kad nepaprastosios padëties pratæsti nebereikës, sako Seimo pirmininkë V. Èmilytë-Nielsen.

„Mes matome, kad situacija yra sàlyginai rami, jei tokia ir iðliks, yra tikimybë, kad nepaprastosios padëties tæsti nebereikës“, – antradiená BNS komentavo V. Èmilytë-Nielsen.

Taip pat ji paþymëjo, kad konkretø sprendimà dël nepaprastosios padëties formuluoja Vyriausybë. 

„Neskubëèiau ávardinti konkretaus sprendimo, Vyriausybës prerogatyva yra já suformuluoti, að þinau, kad yra palaikomas kontaktas su tarnybomis, vertinama situacija“, – sakë parlamento vadovë.

Netrukus spræs Vyriausybë

Vidaus reikalø ministrës Agnës Bilotaitës atstovë spaudai Daiva Ulbinaitë patvirtino, kad dël nepaprastosios padëties poreikio ðiuo metu tariamasi.

„Dël sprendimo tariamasi, artimiausiu metu jis bus priimtas, informuosime apie tai visuomenæ. Jis turës bûti priimtas Vyriausybëje“, – BNS sakë D. Ulbinaitë.

Nepaprastoji padëtis pasienyje su Baltarusija dël migrantø krizës ávesta nuo lapkrièio 10 dienos ir ðiuo metu pratæsta iki sausio 14 dienos vidurnakèio.

Pasak V. Èmilytës-Nielsen, jei nepaprastoji padëtis nebus pratæsta, pasikeitus situacijai Seimas galës susirinkti ir jà vël paskelbti.

„Pasikeitus situacijai ar jai tapus labiau neramiai, Seimas gali vël susirinkti ir ið naujo paskelbti nepaprastàjà padëtá, jei bûtø toks poreikis. Tikrai vertinant dabartinæ situacijà, atrodo, yra prielaidø atsisakyti jos“, – paþymëjo Seimo pirmininkë.

Á Lietuvà ðiemet pateko daugiau nei 4.200 migrantø. Lietuva ir kitos Vakarø ðalys kaltina Minsko reþimà migrantø srautø organizavimu ir vadina tai hibridine agresija.