Vyriausybė teikia Seimui siūlymą iki sausio 15 dienos pratęsti nepaprastąją padėtį
Papildyta skirsniu „Ministrė: gyventojams nepatogumų nebus“
Penktadienį Ministrų kabinetas patvirtino Seimo nutarimo projektą, jog nepaprastoji padėtis dešimties kilometrų nuo sienos ruože ir migrantų apgyvendinimo vietose galiotų iki 2022 metų sausio 15 dienos 24 valandos.
Pirminiame projekte buvo numatyta nepaprastąją padėtį pratęsti lygiai mėnesiui, iki sausio 9 dienos, tačiau premjerė Ingrida Šimonytė dėl patogumo pasiūlė kitą datą.
„Nepraktiška siūlyti nustatyti sausio 9 dieną, kuri yra sekmadienis, ir aš siūlyčiau Seimui nustatytu iki sausio 15 dienos, kadangi Seimo sesija bus pratęsta ir posėdį bus galima organizuoti, Seimas turės galimybę tą savaitę apsispręsti ir esant reikalui pratęsti dar“, – sakė premjerė.
Vyriausybė iš esmės dėl to sutarė dar trečiadienį, penktadienį projektui pritarta oficialiai. Sprendimą turės patvirtinti Seimas, tai numatoma padaryti kitą savaitę.
Pagal anksčiau Seimo priimtą nutarimą, padidėjus įtampai dėl neteisėtos migracijos nepaprastoji padėtis įvesta iki gruodžio 9 dienos.
Nutarimu siūloma palikti iki šiol buvusius ribojimus patekti asmenims į minėtą dešimties kilometrų zoną Lietuvos pasienyje su Baltarusija, išskyrus kai kurias išimtis, rengti čia susirinkimus. Tačiau toks draudimas negaliotų pasienyje su Lenkija.
Taip pat siekiama praplėsti ir nepaprastųjų priemonių naudojimą – atgrasančius veiksmus, psichinę prievartą, o kritiniu atveju, jei aktyviais veiksmais ar turimais daiktais asmenys kelia pavojų pareigūnų ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei – ir „proporcingą fizinę prievartą“.
Papildomai numatoma, kad šiuos veiksmus būtų galima taikyti ne tik tuomet, kai siena kertama ar ją ketinama kirsti tam neskirtose vietose, bet ir tam skirtose vietose, t. y., pasienio kontrolės punktuose.
Sprendimą rengusi Vidaus reikalų ministerija (VRM) tvirtina, kad taip siekiama „užkardyti galimas provokacijas pasienio kontrolės punktuose“.
Taip pat siūloma aiškiau įtvirtinti asmenų, esančių stovyklose Lietuvoje, kurie oficialiai nėra įleisti į Lietuvą, judėjimo ribojimą, t.y. uždrausti jiems palikti apgyvendinimo vietas. Tokia tvarka galiojo ir iki šiol.
Ministrė: gyventojams nepatogumų nebus
Nepaprastosios padėties įvedimas ne tik pasienyje su Baltarusija, bet ir Lenkija nesukels nepatogumų prie ES vidaus sienos gyvenantiems piliečiams, teigia vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Pasak ministrės, šis siūlymas susijęs su siekiu užkardyti antrinę migraciją.
„Tai leistų mūsų pareigūnams atlikti detalesnes patikras ir esant reikalui užtikrinti didesnes pajėgas (pasienyje – BNS)“, – po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė ministrė.
„Tačiau noriu pažymėti, kad nepaprastoji padėtis Lenkijos pasienyje tikrai nesukels nepatogumų gyventojams, mūsų partneriams, pačiai Lenkijai ar vidinės ES sienos režimui“, – pabrėžė ji.
VRM duomenimis, šiuo metu Baltarusijoje gali būti susikaupę nuo 7.000 iki 15.000 migrantų. A. Bilotaitė akcentuoja, kad fiksuojama vis daugiau bandymų perkirpti pasienyje įrengtą pjaunančią vielą, vadinamąją koncertiną, taip pat neteisėti migrantai vis dažniau gabenami kroviniais automobiliais.
Pasak jos, kriminalinė žvalgyba taip pat stebi besiformuojančius ryšius tarp Lietuvos ir Baltarusijos nusikalstamų grupuočių, bandant kurti gabentojų tinklus.
Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje susidarius kritinei situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, lapkričio 10 dieną Lietuvos Seimas mėnesiui paskelbė nepaprastąją padėtį.
Į Lietuvą šiemet pateko daugiau nei 4.200 migrantų.
Lietuva ir kitos Vakarų šalys kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija.
