VŽ paaiškina: kas yra nepaprastoji padėtis ir kaip ji veikia

Galima įvesti iki 6 mėn.

Konstitucijos 144 straipsnis numato: „Jeigu Valstybėje iškyla grėsmė konstitucinei santvarkai ar visuomenės rimčiai, Seimas gali visoje valstybės teritorijoje ar jos dalyje įvesti nepaprastąją padėtį. Jos trukmė – iki šešių mėnesių.“

Seimo sesijos metu tokį sprendimą Vyriausybės siūlymu priima Seimas.

„Tarp Seimo sesijų neatidėliotinais atvejais tokį sprendimą turi teisę priimti Respublikos Prezidentas, kartu šaukdamas neeilinę Seimo sesiją svarstyti šio klausimo. Seimas patvirtina arba panaikina Respublikos Prezidento sprendimą“, – rašoma Konstitucijos 144 str.

Seimo rudens sesija kaip tik šiuo metu vyksta, todėl veikiama pagal pirmąjį scenarijų – nepaprastąją padėtį siūlo įvesti Vyriausybė, o dėl jos įvedimo sprendimą priima Seimas.

Aktyvuojama pirmąkart

Nepaprastąją padėtį reguliuoja specialus, beveik prieš dvi dešimtis metų priimtas įstatymas, kuris iki šiol nebuvo niekaip aktyvuotas.

Šįkart Vyriausybė siūlo Seimui nepaprastąją padėtį įvesti tik labai nedidelėje šalies teritorijoje – tik pasienio ruože ir 5 km nuo sienos bei migrantų apgyvendinimo vietose Kybartuose, Medininkuose, Pabradėje, Rukloje ir Vilniuje.

Nuo lapkričio 10 d. 00 val. 00 min. įsigaliosiančios nepaprastosios padėties trukmė – vienas mėnuo. Reikalui esant Seimas Vyriausybės teikimu galėtų šį teisinį režimą pratęsti arba, atvirkščiai, kiek sutrumpinti, jeigu būtų pagrįstai konstatuota, kad situacija tai leidžia.

Nepaprastosios padėties įstatymas numato visą puokštę priemonių, kurios galėtų būti pritaikytos teritorijose, kuriose toks teisinis režimas įvedamas. Tarp tokių priemonių – tiesioginis valdymas atitinkamose savivaldybėse, komendanto valanda, susirinkimų, partijų veiklos draudimas, judėjimo apribojimai ir t. t.

Kokie ribojimai bus įvesti

Vyriausybės nutarime dėl nepaprastosios padėties įvedimo pasienyje yra numatyta taikyti tik šiuos ribojimus:

• neteisėtai į Lietuvos teritoriją patekusiems ir (ar) Lietuvos institucijų paskirtose užsieniečių apgyvendinimo vietose esantiems užsieniečiams Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų sprendimu ribojama teisė susirašinėti, vykdyti pokalbius telefonu ir kitaip susižinoti, naudojant prieigą prie mobilaus ir interneto ryšio, prireikus apribojant galimybę naudotis ryšio priemonėmis, išskyrus atvejus, kai toks asmuo naudodamasi šiomis priemonėmis kreipiasi į Lietuvos valstybės institucijas ir įstaigas;

• neteisėtai į Lietuvos teritoriją patekusiems ar Lietuvos institucijų paskirtose užsieniečių apgyvendinimo vietose esantiems užsieniečiams draudžiama gauti ir skleisti informaciją, išskyrus atvejus, kai toks asmuo kreipiasi į Lietuvos valstybės institucijas ir įstaigas;

• asmenims ribojamos galimybės vykti į teritoriją, kurioje įvesta nepaprastoji padėtis, taip pat šioje teritorijose deklaruoti gyvenamąją vietą;

• asmenims ribojama galimybė organizuoti ir rinktis į susirinkimus teritorijose, kuriose įvesta nepaprastoji padėtis.

Be to, nustatyta, kad taikomos šios įstatymo numatytos nepaprastosios priemonės:

• valstybės rezervo naudojimas įstatymų nustatyta tvarka siekiant pašalinti dėl masinio užsieniečių antplūdžio susidariusią grėsmę visuomenės rimčiai;

• valstybės sienos apsaugos sustiprinimas. Sustiprinus valstybės sienos apsaugą asmenys, ketinantys kirsti ar kirtę valstybės sieną nenustatytose vietose ir esantys nepaprastosios padėties teritorijoje, į šalies teritoriją negali būti įleidžiami, prireikus (jei jie nepaiso teisėtų įgaliotų pareigūnų reikalavimų ar nurodymų) naudojant atgrasančius veiksmus ir psichinę prievartą arba, jei tokie asmenys savo aktyviais veiksmais ar turimais daiktais akivaizdžiai ir realiai kelia pavojų pareigūno ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, – proporcingą fizinę prievartą bei kitas įstatymuose nurodytas specialiąsias priemones, siekiant užtikrinti jų neįleidimą į šalies teritoriją;

• transporto priemonių (išskyrus specialios paskirties transporto priemones, šalinančias neigiamus padarinius teritorijoje, kurioje įvesta nepaprastoji padėtis bei tarptautinį krovinių pervežimą vykdančias transporto priemones) neturinčių Valstybės sienos apsaugos tarnybos leidimo judėjimo uždraudimas teritorijoje, kurioje įvesta nepaprastoji padėtis;

• draudimas atvykti į teritorijos, kurioje įvesta nepaprastoji padėtis, pasienio ruožą. Išimtiniais atvejais esant pagrįstam asmens prašymui Valstybės sienos apsaugos tarnybos leidimu atvykimas į šią teritoriją galimas. Draudimas netaikomas ir leidimas nereikalingas asmenims, gyvenantiems, turintiems nekilnojamą turtą bei turintiems tai patvirtinančius dokumentus. Draudimas pakeisti nuolatinę gyvenamąją vietą teritorijoje, kurioje įvesta nepaprastoji padėtis;

• susirinkimų draudimas teritorijose, kuriose įvesta nepaprastoji padėtis;

• transporto priemonių ir asmenų bei jų bagažo tikrinimas siekiant surasti ir paimti neteisėtai laikomus šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias, nuodingąsias ir kitokias pavojingas medžiagas bei priemones, nustatyti bei sulaikyti įstatymų pažeidėjus, užtikrinti viešąją tvarką ir visuomenės rimtį, apsaugoti gyventojų gyvybę, sveikatą ir turtą;

• ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų ir jų dalių, priklausančių teisę juos laikyti turintiems asmenims, laikinai paėmimas nepaprastosios padėties galiojimo laikotarpiui, kai turima informacijos, kad jie gali būti panaudoti nusikalstamoms veikoms. Nepaprastosios padėties metu pasitelkiama Lietuvos kariuomenė. Lietuvos kariuomenės pasitelkimas derinamas Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nustatyta tvarka.

Už nepaprastosios padėties teisinio statuso įgyvendinimą bus atsakinga Vidaus reikalų ministerija. Nepaprastosios padėties metu pasitelkiama Lietuvos kariuomenė.