Politologai kukliai vertina G. Nausėdos pasiekimus EVT migracijos klausimu

Publikuota: 2021-10-25
Gitanas Nausėda, Lietuvos Prezidentas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Gitanas Nausėda, Lietuvos Prezidentas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Lietuvos pasiekimus derantis dėl Europos Sąjungos (ES) migracijos politikos keitimo bei finansavimo valdant krizę, palyginti su užsibrėžtomis ambicijomis, politologai vertina kukliai.

Tuo metu vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius sako, kad net ir Europos Komisijos (EK) pirmininkei Ursulai von der Leyen pareiškus, jog Briuselis neskirs lėšų migrantams sulaikyti skirtiems užtvarams prie bloko sienų, Lietuva nepraranda vilties pasiekti šio tikslo.

Deklaracija – svarbi, bet ne nauja

Kaip BNS sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytojas Ramūnas Vilpišauskas, praėjusią savaitę Europos Vadovų Tarybos (EVT) priimtas išvadas dėl migracijos galima vertinti dvejopai.

Anot jo, gana reikšmingas yra Baltarusijos hibridinių atakų ir migrantų naudojimo politiniams tikslams pripažinimas ES mastu bei pažadas vertinti naujų sankcijų pareigūnams ir organizacijoms galimybę, siejant jas su nelegalios migracijos organizavimu.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

„Kita vertus, dar rugsėjo viduryje Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen savo metiniame pranešime Europos Parlamente įvardino tai, ką daro Baltarusija, kaip hibridinę agresiją ir išreiškė solidarumą su Lietuva, Latvija ir Lenkija. Tad šis vertinimas nėra naujas, tik jis – nebe Europos Komisijos, o Europos Vadovų Tarybos išvadose matomas, bet apskritai čia – nieko naujo“, – pridūrė politologas.

Apie tvoros finansavimą – tyla

Anot jo, Lietuvos pareigūnai pastaruoju metu nuolat akcentavo keliolikos valstybių pasirašytą laišką Europos Komisijai, kuriame, be kita ko, raginama keisti Šengeno kodeksą, jog europinėmis lėšomis būtų galima finansuoti fizinių barjerų ties išorės siena įrengimą, o Lietuva tai pristatė „kaip reikšmingą savo užsienio politikos pasiekimą“.

„Bet praėjusios savaitės EVT išvadose apie tai nieko nesakoma, ir galima suprasti, kad tokių planų Europos Komisija neturi. Manau, kad tai rodo konsensuso tarp valstybių narių trūkumą ir tebeegzistuojantį bendresnį nesutarimą tarp Europos Sąjungos valstybių, kaip reikėtų keisti galiojančias migracijos ir prieglobsčio suteikimo taisykles“, – tvirtino R. Vilpišauskas.

Jo teigimu, norimo sutarimo dėl migracijos valdymo jau kelerius metus nepavyko pasiekti ir Graikijai bei Italijai, nors šios šalys susiduria su gerokai didesniais migrantų skaičiais nei Lietuva. Tad praėjusios savaitės EVT sprendimų nereikėtų vertinti vien kaip diplomatinio Lietuvos pralaimėjimo.

„Konsensusas kol kas yra sunkiai pasiekiamas, šiuo požiūriu Lietuvos užsienio politikos formuotojų pasiekimai taip pat kol kas yra riboti. Ta sėkmė ribota, galbūt galima tikėtis pasiekti daugiau, jei būtų sklandus veikimas, koordinuojamas tarp Vyriausybės ir prezidento šiuo ir kitais klausimais, jei būtų nuolatinis Lietuvos ambasadorius Briuselyje. Bet, kaip sakiau, Italijai ir Graikijai taip pat jau keletą metų nepavyksta rasti tokio sprendimo, kuris palengvintų joms tenkančią imigrantų srautų sukeliamą spaudimą“, – kalbėjo politologas.

Lūkesčiai – per dideli

Vis dėlto, jo vertinimu, Lietuvos ir konkrečiai Prezidentūros lūkesčiai šiuo klausimu buvo per dideli.

„Reikia turėti realistinius lūkesčius, per kiek laiko ir ką Lietuva gali pasiekti. Turbūt, pats prezidentas G. Nausėda savo pasisakymuose buvo sukėlęs tuos lūkesčius aukščiau, nei kad realiai buvo galima tikėtis pasiekti rezultatų“, – tvirtino ekspertas.

Su juo sutinka ir VU TSPMI dėstytoja Dovilė Jakniūnaitė, sakydama, kad svarbu objektyviai įvertinti Lietuvos diplomatines galimybes pasiekti didelių migracijos politikos permainų Europoje. 

„Panašu, kad tai yra labai ilgas procesas, ir visą laiką svarbu sukelti adekvačius lūkesčius prieš Vadovų Tarybą, svarbus tas pojūtis, ką gali padaryti, ko ne. Atrodo, prezidento komandai reikėjo kažkuo pasigirti, tad šiek tiek galbūt ir perspaudė. Rezultatas, sakyčiau, normalus, bet fanfarų tikrai kol kas negalime paleisti“, – BNS teigė profesorė.  

Įžvelgia ir Lenkijos „kortą“

Ji pripažino, kad daug diplomatinių pastangų pareikalavusi Lietuvos suburta keliolikos ES valstybių koalicija, palaikanti migracijos bei prieglobsčio taisyklių ir Šengeno kodekso keitimą, „niekur nedingo“ ir ji yra svarbi.

„Bet šiuo atveju reikėtų vertinti tą Vadovų Tarybą, kuri yra čia ir dabar. Neturėtume galbūt užmiršti ir konteksto, pavyzdžiui, kad didysis migracijos judesys eina per Lenkiją, bet Lenkija yra problemiška ir kitu aspektu Europos Sąjungoje. Panašu, kad yra tas balansas, jog negali deklaruoti to absoliutaus palaikymo Lenkijai, nes deklaruojant paramą Lietuvai, tai daroma ir Lenkijai. Tas balansas, spėju, buvo svarstomas ir nenorėta perspausti“, – tvirtino D. Jakniūnaitė.

Anot jos, rezoliucijos dalis apie migraciją yra labai aptaki, o konkrečius sprendimus priims Europos Komisija. 

„Bendrai, yra papildomas elementas, kur sakoma, kad Vadovų Taryba įpareigoja Komisiją siūlyti sprendimus, ruošti atitinkamus pakeitimus, ir kol kas tai viskas, kokie tie pakeitimai – nėra aišku. Žiūrint į prezidento pranešimą spaudai, jis tai įvardijo kaip pergalę, bet pacitavo tą abstraktų sakinį apie migrantų instrumentalizaciją ir hibridinę ataką“, – kalbėjo politologė.

Viceministras: pergalė – nemaža 

Viceministras A. Abramavičius sako, kad EVT deklaraciją vis dėlto reikėtų vertinti kaip nemažą Lietuvos pergalę.

„Nemažai yra pasiekta, aš vis dėlto labiau teigiamai vertinčiau, nes išvadose tikrai atsispindi keletas svarbių pozicijų. Pirmiausia, paminėčiau tą nuorodą į hibridinę ataką, hibridinį veiksmą – tai svarbu ir leidžia mums tęsti sienos uždarymo bei apgręžimo politiką. Antra labai svarbi nuoroda – pavedimas EK atlikti teisinės bazės pakeitimus. Savo laiškuose rašėme apie Šengeno kodeksą, bet turėta omenyje ne tik kodeksas, bet ir bendra europinio prieglobsčio sistema. Tai – pakankamai svarbios išvados“, – BNS kalbėjo jis.

Viceministras pripažino, kad EVT išvados ir netrukus pasirodęs U. von der Leyen pareiškimas „užbraukia tas viltis, kad fizinis barjeras būtų finansuojamas“, tačiau, anot jo, EK pirmininkė pabrėžė ir didėjantį finansavimą sienų valdymo sistemoms, o tai Lietuvai taip pat labai svarbu.

Žada nenuleisti rankų

Viceministro teigimu, nepaisant to, Lietuva nenuleis rankų ir sieks europinio finansavimo tvorai pasienyje.

„Galbūt tai pakomentuotų Prezidentūra, bet mes matome tai kaip proceso dalį, nekeičiame savo planų: bet kuriuo atveju, hibridinė ataka ir jos įvardijimas mums leidžia toliau vykdyti savo politiką. Valstybės priimti sprendimai dėl fizinio barjero bus toliau vykdomi, valstybės biudžete finansavimas yra numatytas. Iš ES tokiu atveju gautumėme finansavimą sienų stebėjimo sistemai“, – tvirtino A. Abramavičius.

Viceministras akcentavo, kad turėdama 12–14 valstybių palaikymą, Lietuva pasiryžusi toliau vykdyti derybas su EK tiek dėl prieglobsčio sistemos keitimo, tiek ir dėl tvoros finansavimo.

„Noriu pabrėžti, kad rankų neverta nuleisti, ir ta iniciatyva dėl fizinio barjero finansavimo – prie jos dar reikės grįžti. Manau, kad tai ne galutinis sprendimas“, – pridūrė jis.  

ES lyderiai penktadienį pasmerkė Baltarusijos hibridines atakas išnaudojant migraciją politiniams tikslams bei pareiškė, jog į tai bus reaguojama imantis „tolesnių ribojimo priemonių“ prieš juridinius ir fizinius asmenis. Lyderiai taip pat pakvietė EK siūlyti reikiamus ES teisinės sistemos pakeitimus bei numatyti konkrečias finansines priemones, kurios leistų užtikrinti „skubią ir tinkamą reakciją“ į migracijos krizę.

Vis dėlto apie galimą ES finansavimą fiziniams barjerams Bendrijos pasienyje išvadose neužsimenama, o U. von der Leyen po susitikimo pareiškė, kad „finansavimo aštriai vielai ir sienoms nebus“.

Lietuva, Latvija, Lenkija be finansavimo tvorai taip pat siekia, jog hibridinės atakos atveju būtų įteisinti Lietuvos šiuo metu vykdomi migrantų apgręžimai.

Į Lietuvą šiemet per pasienį su Baltarusija pateko beveik 4.200 neteisėtų migrantų, dauguma jų – irakiečiai. Lietuva bei ES kaltina Baltarusijos režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija keršijant už bloko sankcijas Minskui dėl represijų prieš opoziciją.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Verslo aplinka“
Rašyti komentarą 0
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų? Parašykite „Verslo žinių“ redaktoriams.

Jei norite suteikti konfidencialios informacijos, rašykite vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt

J. Assange'o advokatės dėl šnipinėjimo padavė į teismą JAV žvalgybą

Vyriausybių paslaptis viešinančio tinklapio „WikiLeaks“ įkūrėjo Juliano Assange'o advokatės pirmadienį...

Prieš prorusišką Donecko teismą stoja penki į nelaisvę paimti europiečiai

Rytų Ukrainoje į nelaisvę paimti penki kovotojai iš Europos šalių pirmadienį stojo prieš teismą prorusiškų...

Be mažiukų neišaugs ir dideli

Didžiosios Lietuvos biotechnologijų bendrovės ir toliau demonstruoja sėkmės rodiklius – didėja jų apyvarta,...

Nuomonės
05:50
Šią savaitę: elektros rinkos tvarumas, Kaliningrado tranzitas, Serbijos ir Kosovo derybos Premium

Valdžios institucijos toliau aiškinasi situaciją nepriklausomo elektros tiekimo srityje, Šiaulių bankui...

Lietuvos energetinę nepriklausomybę savo šešėlyje marina 2 GW „lubos“ Verslo tribūna

Atsinaujinančiosios energetikos ekspertai teigia, kad Lietuva – kaip graži panelė, kuri nori dailiai įdegti,...

Pramonė
05:00
Chaotiškų Kenijos prezidento rinkimų nugalėtoju paskelbtas Williamas Ruto

Įtemptų Kenijos prezidento rinkimų nugalėtoju pirmadienį buvo paskelbtas viceprezidentas Williamas Ruto,...

Verslo aplinka
2022.08.15
V. Putinas siekia paskatinti mūšio lauke išbandytų rusiškų ginklų eksportą

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį užsienio sąjungininkams reklamavo rusiškus ginklus,...

Verslo aplinka
2022.08.15
Rytų Ukrainoje per Rusijos smūgius žuvo mažiausiai trys civiliai gyventojai

Ukrainoje per naujausius Rusijos artilerijos smūgius žuvo mažiausiai trys civiliai gyventojai, dar beveik 20...

Verslo aplinka
2022.08.15
Taivano prezidentė priėmė JAV kongresmenų delegaciją, Kinija skelbia naujas karines pratybas

Taivano prezidentė Tsai Ing-wen pirmadienį priėmė JAV Kongreso narių delegaciją, Vašingtonui toliau...

Verslo aplinka
2022.08.15
U. Armalis. Milijardų eurų vertės klausimas – kada į Lietuvą sugrįš užsienio turistai? 8

Pandemija, atrodytų, baigėsi ir keliaudamas po pasaulį matai pilnus oro uostus, daugybę keliaujančių žmonių...

Nuomonės
2022.08.15
COVID-19 statistika: 126 nauji atvejai, 4 žmonės mirė

Per praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 126 nauji COVID-19 atvejai, 4 žmonės mirė, rodo pirmadienį paskelbti...

Verslo aplinka
2022.08.15
Lietuvos merginų rinktinė iškovojo aukso medalius Europos čempionate

Lietuvos U18 merginų rinktinė sekmadienį iškovojo aukso medalius Europos čempionate. Lietuvės finale įveikė...

Verslo aplinka
2022.08.15
VMI maitinimo įmonėse nustatė kone 400 mokestinių pažeidimų 3

Viešojo maitinimo sektoriuje šiemet sausį – liepą nustatyti keli šimtai mokestinių pažeidimų ir priskaičiuota...

Finansai
2022.08.14
Rusijos centrinis bankas apie ekonomikos scenarijus ir naftos kainą

Rusijos centrinis bankas mato du ateities ekonomikos scenarijus. Vienas jų būtų spartus prisitaikymas prie...

Pramonė
2022.08.14
Ukraina ketina naikinti lengvatinį tarifą degalams

Ministrų kabinetas pateikė Radai įstatymo projektą, kuriuo siekiama panaikinti lengvatinį degalų...

Verslo aplinka
2022.08.14
Savaitgalį Ukraina nukovė du rusų sraigtasparnius „Aligator“

Šeštadienį ir sekmadienį Ukrainos ginkluotųjų pajėgų raketų „žemė-oras“ sistemos nukovė du priešo...

Verslo aplinka
2022.08.14
Taivane lankosi JAV įstatymų leidėjų delegacija

Praėjus vos 12 dienų po JAV Atstovų Rūmų pirmininkės Nancy Pelosi vizito, kuris papiktino Kiniją, Taivane...

Verslo aplinka
2022.08.14
Jerevano turguje nugriaudėjo sprogimas, yra aukų

Armėnijos sostinėje Jerevane esančiame turguje nugriaudėjo sprogimas, kuris sukėlė gaisrą ir pareikalavo...

Verslo aplinka
2022.08.14
Brangstanti energetika labiausiai smogė Estijos gyventojams Premium 3

Europos šalių gyventojus energijos brangymetis palietė skirtingai: vidutinės Suomijos šeimos išlaidas jis...

Finansai
2022.08.14
V. Zelenskis kaltina Rusiją naudojant „branduolinį šantažą“

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apkaltino Rusiją, kad ji naudoja „branduolinį šantažą“ Zaporižios...

Verslo aplinka
2022.08.14

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku