Premjerė atsiprašė dėl sukeltų lūkesčių, smulkieji žada teisybės ieškoti teisme
„Šįvakar atsiprašau už lūkesčius, kurie nevalia buvo sukelti. Manau, kad už tai atsiprašinėti yra vis tiek maloniau, nei dėl sprendimų, kuriuos reikia atšaukti“, – parašė premjerė I. Šimonytė vėlų trečiadienį savo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“.
VŽ rašė, kad Vyriausybė trečiadienį bent savaitei atidėjo leidimą atverti grožio centrus ir mažas ne maisto prekių parduotuves su atskiru įėjimu iš lauko.
Premjerė pirmadienį laukia atnaujintos schemos
Komentare „Facebook“ premjerė pastebi, kad epidemiologinės situacijos rodiklis, pagal kurį situacija priskiriama vienam ar kitam scenarijui, vos prieš savaitę nukrito žemiau 500 atvejų 100.000 gyventojų per 14 dienų ir „džiugesys dėl pasiekto C scenarijaus“ tikriausiai paskatino teikti pasiūlymus atlaisvinti vieną ar kitą veiklą.
Trečiadienio ryto duomenimis, Lietuvoje buvo fiksuojama 414,9 atvejo šimtui tūkstančiui gyventojų per dvi savaites.
Tačiau, anot I. Šimonytės, padėtis išlieka trapi, o Vilniuje nuo 500 ribos situaciją kol kas teskiria vos 0,21 atvejo. Premjerė neneigia, kad ekspertų nuomonės išsiskyrė, tačiau pastebi, kad galutinį sprendimą ir atsakomybę už pasekmes priima Vyriausybė.
Premjerė pabrėžia, kad ji nedalijo pažadų, kad bus priimti kokie nors karantino palengvinimai, ir primena, kad C scenarijuje nebuvo numatyti palengvinimai teikti kontaktines paslaugas. Tačiau tai nereiškia, kad reikės laukti scenarijaus B, iki kurio dar toli.
Premjerė tikisi, kad kitą pirmadienį Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijai bus pateiktos atnaujintos schemos, numatant aiškias alternatyvas, dėl kurių Vyriausybė galėtų spręsti. „Ypač jeigu Ekonomikos ir inovacijų ministerija parengs koncepciją paramos priemonės, kuri motyvuotų smulkaus ir vidutinio verslo atstovus testuotis patiems ir testuoti savo darbuotojus“, – rašo I. Šimonytė.
Ji taip pat užsimena apie galimybę rasti sprendimą, kaip atlaisvinti veiklas tose savivaldybėse, kurios „yra arčiau scenarijaus B“.
Smulkieji žada gintis teisme
Premjerės komentarai „Facebook“ paskelbti netrukus po to, kai Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos (SVVT) pirmininkė Dalia Matukienė pareiškė, kad nuo karantino suvaržymų nukentėjęs verslas ketina ginti savo teises teisme. Ir ginti ne pavienėmis pastangomis, o grupiniais ieškiniais.
„Ekspertai ir Vyriausybė turi planus A, B ir C, o smulkusis verslas ir verslininkai irgi susivienijo, ir turėsime bei paskelbsime per dvi dienas Vyriausybei savo planą A“, – kalbėjo ji LRT laidoje „Dienos tema“.
Anot D. Matukienės, planas apima teisinių lūkesčių išsipildymą, o kai kurie tarptautiniai teismai jau yra atsakę į verslininkų ieškinius.
„Atsakė labai aiškiomis pinigų sumomis ir aiškiai įvardijo, kiek yra skolingi“, – kalbėjo D. Matukienė.
„Tai yra teisėti lūkesčiai, ir jų mes tikrai turime teisę tikėtis. Jeigu šiandien didysis prekybos centras, turintis tokias pačias ir netgi blogesnes sąlygas negu smulkieji, veikia, tai kodėl negali to daryti smulkusis verslas?“ – klausė (SVVT) vadovė.
Ekspertai nepritarė
VŽ rašė, kad trečiadienio Vyriausybės sprendimas buvo grįstas sveikatos ekspertų tarybos rekomendacija, pagal kurią ne maisto prekių parduotuvės su atskiru įėjimu iš lauko galėtų pradėti veikti tuomet, kai bus pasiektas 150 naujų atvejų šimtui tūkstančių gyventojų per pastarąsias 14 d. lygis. Tuo metu grožio salonai galėtų atsiverti šiam rodikliui sumažėjus iki 100 atvejų.
Po Vyriausybės posėdžio Aušrinė Armonaitė, ekonomikos ir inovacijų ministrė, kalbėjo, kad jos nuomone, galima buvo leisti veikti grožio salonams ir daliai parduotuvių. Tačiau pabrėžė, kad Vyriausybė kolegialiai priima sprendimus.
Vyriausybės sprendimas sukėlė verslo organizacijų reakciją. Rūta Vainienė, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovė, įspėjo, kad dalis verslų „veiklą pradeda vykdyti nelabai legaliai ir šešėlyje“, o Jolanta Mačiulienė, Kirpėjų ir grožio specialistų asociacijos prezidentė, teigė pasigedusi argumentų, kodėl trečiadienį buvo atidėtas sprendimas dėl šių salonų atidarymo.
Praėjusį savaitgalį ministras Arūnas Dulkys „Facebook“ pasidžiaugė, kad Lietuva iš sudėtingiausio COVID-19 valdymo scenarijaus perėjo į lengvesnį.
„Tai reiškia, kad atsiveria galimybės, nors ir ne pačios plačiausios, bet galimybės peržiūrėti mūsų tolesnius veiksmus, suteikti mūsų gyvenimui naujų spalvų“, – rašė ministras.
Pirmadienį Vyriausybės posėdžiui buvo pateikta karantino atlaisvinimo etapais strategija, pagal kurią numatyta, kad karantino režimo ribojimus planuojama peržiūrėti kiekvieną savaitę.
