Ekonomikos gelbėjimas infrastruktūros projektais – už ir prieš

Vyriausybė trečiadienį „atšildė“ Kelių priežiūros programai skirtus 142 mln. Eur. Kelininkai sako, kad infrastruktūros projektams turėtų būti skirtos gerokai didesnės sumos, nes krizės metu tai geriausias būdas išlaikyti šalies ekonominę gyvybę. Ekonomistai abejoja, ar didelės investicijos į infrastruktūros objektus išties įsuktų Lietuvos ekonomikos variklį.

Kelininkai sako, kad lėšų infrastruktūros projektams turi būti skirta daugiau, nes jie įsuks buksuojančios ekonomikos smagračius.
Norint operatyviai įgyvendinti kelių remonto ir stiprinimo projektus, reikėtų koreguoti ir griozdišką viešųjų pirkimų tvarką.
Ekonomistai atkerta, kad šiuo metu daug svarbiau yra padėti sunkumų ištiktam smulkiajam verslui, o ne mesti pinigus į infrastruktūrą.

Susisiekimo ministerijos (SM) teigimu, Kelių priežiūros programos lėšų „atšildymas“ „stimuliuos ekonomiką ir leis kelių sektoriuje veikiančioms bendrovėms toliau vykdyti savo veiklas, gauti užsakymų ir išlaikyti darbuotojų darbo vietas“. Tai padaryta pagal vieną Vyriausybės ekonomikos skatinimo ir koronaviruso sukeltų pasekmių mažinimo priemonių plano priemonių. Pagal šį planą taip pat numatoma leisti naudoti visas Klimato kaitos programos lėšas (18 mln. Eur), spartinti daugiabučių namų renovacijos programą (90 mln. Eur). Iš viso ekonomikai skatinti iš valstybės biudžeto, ES lėšų, viešųjų investicijų programos ir valstybės garantijomis numatoma skirti iki 1 mlrd. Eur.