Bankai tai kalba taip kaip palankiausia jiems patiems. Jeigu keliai būtų tiesiami, daroma didelio masto būstų renovacija, tai įsuktų ekonomiką ir būtų galima finansuoti tas įmonės, kurios naudoja lietuviškas medžiagas ir samdo mūsų šalies piliečius. Jiez gaudami atlygį, pirktų čia maistą, eitų čia į pramogas, naudotūsi paslaugomis, tokiomis kaip kirpykla ar privatūs pvz.odontologas. Pasakykite, kuo mes tokie prastesni, jog nekopijuoti taip gerai išvairavusios 2008 krizę Lenkijos? Dabar krūviai freelancerių, kurie ir šiaip pusiau juodai dirbdavo patenkins jų nagų klijavimo versliukis, nemąstydami kokią ilgalaikę pridėtinę vertę tai turės valstybei ir liaudiškai tariant - būsime tiesiog pravalgę pinigus. Valgyti reikia, sutinku, bet bado taigi dar nėra.

Atidėkite bankai paskolų mokėjimą pusmečiui, ne nuo savęs sukę veidrodžius, tai tikrai pagelbėsite turintiems paskolas, kurias, kaip žinia, pasiima vidutinės ir aukštesnes pajamas generuojantys gyventojai. O ant tokių ir laikosi pagrinde visą Lietuvos ekonomika. Jie ne minimumą uždirba, tad ir patrupinta 200€/mėn.parama yra niekinė. Vilniuje už kotedžiuko elementaraus paskolą šeima moka 500-800€/mėn. Tai kas jiems iš tos valstybinės paramos? Geriau jau galimybė persikvalifikuoti per tarkime pusmetį ir turėti garantuotai darbo valstybės subsidijuojamose darbo vietose, o kol persikvalifikuos, kad bankai nesmaugtų paskolomis.

Labai įdomu ar nors vienas centas pasieks Lietuvą dėl ECB veiksmų ar eilinį kartą viskas vėl nusės vokiečių finansinėse institucijose? Gal finansų ministras atsakys kiek Lietuvos bankams priklauso eurozonos bonds'ų??? O infrastruktūros projektai yra okey jeigu visai bus krachas, bet potencialiai tai yra nereali proga Lietuvai pasivyti vakarus. Finansų ministerija privalo jau dabar kurti žmonių užimtumo planą. Investuokim masiškai į saulės elementų gamybą (kuri jau vyksta Lietuvoje) ir įdarbinkime ten visą naujai atsiradusią darbo jėgą. Pradžioje bus labai sunku ir atlyginimai nebus dideli, bet tai yra mūsų ateitis.

Žinoma tik už. To gero pavyzdys taip vadinamas "Ruzvelto planas", kuris 30aisiais ištraukė JAV iš didžiosios depresijos.

Iš karjero savininko tiesiog liejasi išmintis:) Remiasi XX a. pradzios praktika.

Infratsruktura, infrastrukturai nelygu. Pirmiausiai sprendimai, kurie veliau didintu Lietuvos ir jos miestų patrauklumą investicijoms - transporto spūsčių sprendimai; komunikacijų linijos ir pajėgumai pramonės zonoms; jūros ir oro uostų plėtra ir pasiekiamumas, telekomunikacijų infrastruktūra (5G); universitetų ir mokyklų atnaujinimas (visom prasmėm). Isasfaltavus zvyrkeli - yra trumplaikis efektas "isisavintos lesos", ilgalaikes naudos jie salies mastu neturi. Imoniu gelbejimas - abejotinas veiksmas (nebent tai butu strategine imone/pramones saka ), nes valstybė neturi kompetencijos nustatyti, kuri įmonė perspektyvi ir verta gelbėjimo, manau čia geriausia suveiktų valstybės garantijos už paskolas arba dalinis investavimas į rizikos kapitalo fondus, kurie investuotų į turnaroundus