Krašto apsaugos finansavimas viršys milijardą

Kitąmet Lietuva peržengs psichologiškai svarbią ribą – krašto apsaugos sistemai bus skirta daugiau kaip milijardas eurų. Vyriausybės atstovai teigia, kad ne tik vykdomas įsipareigojimas šalies gynybai skirti daugiau kaip 2% bendrojo vidaus produkto (BVP), bet ir finansavimo lygis yra pakankamas. O opozicija abejoja, ar lėšų krašto apsaugai didinimo tempai yra tinkami.

Po to, kai Vyriausybė pateikė Seimui 2020 m. valstybės biudžeto projektą, VŽ paprašė atsakingų institucijų, pirmiausia Krašto apsaugos ir Finansų ministerijų, atsakyti į kelis klausimus apie gynybos finansavimo perspektyvas. Ypač turint galvoje pernai pasirašytą partijų susitarimą nuosekliai didinti finansavimą ir 2030 m. pasiekti 2,5% BVP.

Šiame susitarime nėra numatytas grafikas, kokiu „žingsniu“ turi kasmet didėti krašto apsaugos finansavimas, kad 2030-aisiais pasiektų tikslą. Bet įvertinus tai, kad pernai šis rodiklis buvo 1,98% BVP (nors iš NATO buvo gautas oficialus laiškas, kad Lietuva jau yra laikoma „2% klubo“ nare), o šiemet jis turėtų būti apie 2–2,01%, skaičiavimai rodo, kad kasmet artimiausius dešimt metų lėšos krašto apsaugai turi vidutiniškai didėti apie 0,04–0,05 proc. punkto. Tik tokiu atveju 2030 m. bus pasiektas 2,5%.