Lauko tualetų problema toliau kelia aistras

Savivaldybių asociacija ragina Aplinkos ministeriją neskubėti stambinti vandentvarkos įmonių, o pirmiau padėti savivaldybėms spręsti centralizuotai nesurenkamų nuotekų problemą, dėl kurios Lietuvai gresia milijoninės baudos.

„Savivaldybės pasigenda aktyvios politikos formuotojo – Aplinkos ministerijos (AM) – pozicijos ir pagalbos sprendžiant esamas problemas. Vietoj to AM jau šį rudenį ketina pristatyti vandentvarkos įmonių stambinimo, jas sujungiant, projektą. Tai kaip medžių sodinimas degančiame miške, gal pirma užgesinkime gaisrą“, – pranešime spaudai tvirtina Mindaugas Sinkevičius, Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas.

Pasak LSA, liepą AM pradėjo vykdyti projektą „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonių valdymo tobulinimo plano rengimas“, kuriuo siekiama artimiausiu metu parengti šalies vandentvarkos įmonių pertvarkos modelį.

LSA primena, kad Lietuva yra gavusi įspėjimą iš Europos Komisijos dėl neįvykdytų įsipareigojimų – ne mažiau kaip 98% nuotekų surinkti centralizuotai 2.000 ir daugiau gyventojų turinčiose gyvenvietėse (aglomeracijose). Tai apima ir šalyje vis dar paplitusius lauko tualetus, kurių galima rasti didesniuose ir mažesniuose miestuose. Jeigu iki 2023 m. Lietuva šio tikslo nepasieks, šaliai Lietuvai gresia milijoninės sankcijos.

Savivaldybės skaičiuoja, kad prie nuotekų tinklų neprijungtų Lietuvos aglomeracijose vis dar yra apie 30.000 žmonių.

Naujienų agentūra „Elta“ yra rašiusi, kad Liuksemburgas už 2 aglomeracijas, neišvalančias nuotekų iki nustatytų reikalavimų, yra sulaukęs 2 mln. Eur vienkartinės baudos ir 2.800 Eur periodinės baudos už kiekvieną praleistą dieną.

Kaip šią gegužę skelbė AM, iš 54-ių Lietuvos aglomeracijų, turinčių daugiau kaip 2. 000 gyventojų, reikalavimus atitiko 22 – Molėtai, Šiauliai, Panevėžys, Utena, Marijampolė, Alytus, Ukmergė, Kėdainiai, Jonava, Šilutė, Pasvalys, Mažeikiai, Visaginas, Palanga, N. Akmenė, Pravieniškės, Rukla, Nida, Venta, Telšiai, Druskininkai ir Kaišiadorys.

Pasak LSA, šiuo metu savivaldybių vandentvarkos įmonės išgyveną sunkų finansinį laikotarpį. Iš savivaldybių valdomų bendrovių nuspręsta išieškoti daugiau kaip 16 mln. Eur už tai, kad gyventojai nesutiko jungtis prie nuotekų surinkimo tinklų. Savivaldybės aiškina, kad finansinės krizės metais joms nepavyko įkalbėti pakankamai gyventojų jungtis prie nuotekų tinklų, nes jiems reikėjo finansiškai prisidėti ir patiems.

Pasiūlė finansinę priemonę

Rugpjūčio pradžioje Kęstutis Mažeika, aplinkos ministras, interviu LRT radijui teigė, kad savivaldybės turi pakankamai savo pajėgumų spręsti nuotekų tvarkymo problemą, jos neturėtų rodyti pirštu į aplinkosaugininkus.

„Paraginti žmones, paprašyti sąskaitų, dokumentų įrodančių, kaip jie tvarko savo nuotekas ir tai būtų pirmas žingsnis paskatinti žmonių motyvaciją“, – siūlė ministras.

Anot AM, savivaldybių vandens tiekimo įmonės nuotekų tinklų plėtrai finansuoti taip gali kreiptis į Aplinkos ir Finansų ministerijų įsteigtą Vandentvarkos fondą, kurį administruoja Viešųjų investicijų plėtros agentūra.

ES lėšomis finansuojamas fondas, kurį sudaro 60 mln. Eur, teikia paskolas iki 20 m. laikotarpiui, jos derinamos su grąžinamąja subsidija. Toms įmonėms, kurios paraiškas pateiks iki š. m. spalio 1 d., 50% išlaidų nuotekų tinklų plėtrai bus finansuojama paskolos lėšomis, o dar 50% – grąžinamosios subsidijos lėšomis. Įmonėms, kurios paraiškas pateiks jau po spalio 1 d., grąžinamosios subsidijos lėšomis bus finansuojama 30% išlaidų, o paskolos lėšomis – 70%.

Šių metų sausį EK paragino Lietuvą per du mėnesius ištaisyti padėtį ir panaikinti lauko tualetus gyvenvietėse, kur gyvena daugiau kaip 2.000 žmonių, skelbė naujienų agentūra BNS. Pasak EK atstovybės Lietuvoje, Komisija pradėjo antrąjį pažeidimo nagrinėjimo etapą.

Ministerija: atsakingos savivaldybės

Pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą EK pradėjo vasarį 2017 m. Anksčiau skaičiuota, jog visiems Miesto nuotekų valymo direktyvos reikalavimams įgyvendinti dar reikėtų apie 100 mln. Eur. Seimas pernai gruodį priėmė Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pataisas, pagal kurias tokių miestų ir miestelių gyventojai privalės prisijungti prie centralizuotų nuotekų tinklų.

Ministerija tvirtina, kad tai, kaip Lietuva įvykdys Miesto nuotekų valymo direktyvą, priklauso nuo savivaldybių.

„Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas bei Vietos savivaldos įstatymas įpareigoja savivaldybes organizuoti ir koordinuoti geriamojo vandens išgavimo, tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą jų teritorijose“, – pabrėžia ministerija.

Komentarai