J. Olekas: LRT įstatymo pataisos nukeliamos kitiems metams, galbūt bus įtraukti ekspertai, visuomenė
Atnaujinta L. Kasčiūno, V. Čmilytės-Nielsen komentarais.
„Numatėme užbaigti rudens sesiją ateinantį antradienį, (gruodžio – BNS) 23 dieną, nesvarstydami LRT pataisų iki to laiko. Tada turėsime tarpą, kada sugrįšime galbūt su platesniu svarstymu apie visą valdyseną ir formavimą jau kitų metų pradžioje, galbūt įtraukdami ir Seimo narius, ir visuomenės atstovus, ekspertus“,– žurnalistams penktadienį sakė Juozas Olekas, Seimo pirmininkas.
„(Kultūros – BNS) komiteto darbas, tikėtina, bus atnaujintas, kada sugrįš komiteto pirmininkas, tai galėtų būti šių metų pabaigoje arba kitų metų pradžioje, po to, kai turėsime kažkokį sprendimo variantą, galėsime balsuoti plenarinėje sesijoje“, – teigė jis.
Pasak Seimo pirmininko, pokalbius, ką daryti su LRT įstatymo pataisomis, parlamentarai tęs ir po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda kitą savaitę.
„Kad visuomeninis transliuotojas būtų dar labiau toks visuomeniškas, tai reikėtų ir platesnių diskusijų, kurios galėtų būti diskutuojamos ir teikiami pasiūlymai jau ateityje“, – kalbėjo J. Olekas.
„(Kultūros – BNS) komiteto darbas, tikėtina, bus atnaujintas, kada sugrįš komiteto pirmininkas, tai galėtų būti šių metų pabaigoje arba kitų metų pradžioje, po to, kai turėsime kažkokį sprendimo variantą, galėsime balsuoti plenarinėje sesijoje“, – teigė jis.
Taip jis kalbėjo po penktadienį vykusio susitikimo su parlamentinių frakcijų lyderiais.
J. Oleko nuomone, diskusijose dėl LRT pataisų buvo peržengtos „tam tikros ribos“.
„Pažiūrėkite, kokie yra skambučiai, kokie yra pasiūlymai šeimos nariams, kokie yra pasiūlymai tos pačios LRT tarybos nariams, žmonėms. Man atrodo, kad yra peržengtos tam tikros ribos, mes turėtume visi stabdyti (ribų peržengimą – BNS), net ir stabdydami savo ambicijas vienokias ar kitokias, kurios yra politiniame fone. (...) Aš nepritariu nė vienam tokių ribų peržengimui. Ar tai būtų koalicijos partneriai, ar frakcijos nariai, ar būtų oponentai. Mes, politikai, turėtume parodyti tam tikrą diskusijų pavyzdį“, – sakė parlamento vadovas.
Techninė pertrauka
Viktorija Čmilytė-Nielsen, Liberalų sąjūdžio lyderė, pabrėžė, kad tai tėra techninė pauzė LRT įstatymo svarstyme, kurios prireikė sušlubavus Kultūros komiteto pirmininko sveikatai.
„Opozicijos pasipriešinimas Seimo salėje suveikė, nes jeigu nebūtų įregistruota šimtai pataisų (...) vakar ryte jau būtų buvęs įvykęs priėmimas, – sakė parlamentarė. – Dabar imama techninė pertraukėlė iš valdančiųjų pusės, nes, matyt, jie nori persigrupuoti, įvertinti savo pajėgumus ir žiūrėti, kada galės eiti į priėmimą“.
Jei valdantieji nori įrodyti, kad išgirdo protestuojančiųjų balsą, anot liberalų lyderės, turėtų būti pilnai atsitraukta nuo dabartinio projekto ir „nuo balto lapo“ pradėtos diskusijos su žiniasklaidos atstovais.
„Bet ką išgirdome šiandien, kad šis variantas valdantiesiems atrodo kaip pralaimėjimas, todėl jie kol kas to daryti nėra pasirengę. (...) Tai, kad šiemet nebus svarstomas įstatymas – taip, tai yra gerai, bet ką mes matysime sausį Seime, kol kas galima tik spėlioti“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.
Parlamentarė neatmetė ir galimybės, kad gali būti surengta neeilinė sesija, tačiau lyg tol svarbus viską nulemsiantis faktorius – planuojamas susitikimas su prezidentu Gitanu Nausėda.
„Bus įdomu pamatyti, ar prezidentas savo autoritetu prikvies visus koalicijos partnerius, ko socialdemokratai nesugeba padaryti, nes nei viename bendrame susitikime nedalyvavo Žemaitaitis“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.
Anot jos, prezidento įsikišimas į šią situaciją – pavėluotas, o viso to sulyginimas su hibridine ataka – „mažų mažiausiai keistas, kai Lietuva iš tiesų patiria hibridinę ataką iš Lukašenkos režimo pusės“.
Filibusteris suveikė
Laurynas Kasčiūnas, opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderis, teigia, kad opozicija siūlo įšaldyti svarstymo stadiją praėjusias pataisas, ir sudaryti darbo grupę naujam projektui, tuo metu valdantieji linkę likti prie dabartinio projekto, tačiau atidėti jo priėmimą.
„Čia yra dar viena problema, kurią jūs, man rodos, irgi jaučiate. Girdime ministrę pirmininkę – sveikas protas. Girdime prezidentą – irgi kažkoks patarimas yra visai sveiko proto rėmuose. Su Seimo pirmininku pasikalbi – irgi lyg jauti sveiko proto kažkokį gūsį. Bet po to išeina (Remigijus – BNS) Žemaitaitis, pasitaręs su jais visais kartu ar be jų, išspardęs turbūt kėdes posėdžiuose, ir jis pasako, kad to nebus, to nebus, mes važiuojame toliau, volas ir toliau juda į priekį, – kalbėjo konservatorių lyderis. – Mes šiandien ir klausiame – tai mes čia dabar kalbamės su tais, kurie priima sprendimus, ar kalbamės šiaip pasikalbėti“.
L. Kasčiūno žiniomis, opozicija registravo daugiau nei 700 pasiūlymų.
VERSLO TRIBŪNA
Vilniaus Pilaitės rajonas yra didžiausias ir gyventojų skaičiumi Vilniaus mieste ir nesustoja augti. Šiame rajone, Karaliaučiaus gatvėje įsikūrusiame „Omberg Group“ projekte „Vyšnios“, pabaigus 4 etapą, iš viso bus 608 butai ir 40 komercinių patalpų įvairiems verslams. Šalia projekto įrengtas parkas, sutvarkyta teritorija su patogia infrastruktūra. Todėl projektas išsiskiria patrauklumu ne tik tarp butų pirkėjų – čia jau aktyviai kuriasi ir verslai. Kai kurias patalpas galima įsigyti jau su jose įsikūrusių verslų nuomos sutartimis, užtikrinančiomis garantuotą investicinę grąžą.
Tvarumo istorijų rinkoje daugėja, o įmonių deklaruojami tikslai skamba gražiai. Visgi jei aiškių mechanizmų jiems įgyvendinti nematyti, pasitikėjimas tvarumu gali ištirpti greičiau nei CO2 skaičiai ataskaitose. Todėl „G“, valdysena, tampa ypač svarbia ESG dalimi, kuri geriausiai parodo, ar tvarumas yra reali strategija, ar tik komunikacijos kampanija.
Universalus dizainas (angl. Universal Design, Inclusive Design arba Accessible Design) – ilgą laiką į šią temą žiūrėjau kaip į svarbią, bet nišinę sritį. Kai mes, „PinProof Packaging“, kuriame išskirtinius pakuočių projektus kosmetikos, elektronikos ar maisto produktams, maniau, kad tai filtras, kurį reikia įjungti tam tikrais atvejais – kuriant tik specifinius produktus, ir tai nėra „nuolatinio veikimo“ principas, kurį privaloma taikyti visoms pakuotėms.
Lauko reklama šiandien transformuojasi ir vis labiau remiasi duomenimis. Pasaulinės prognozės rodo, kad skaitmeninė lauko reklama stabiliai auga. Remiantis „Zenith“ prognozėmis, 2025–2027 m. skaitmeninės lauko reklamos augimas sieks 8–10% kasmet, o klasikinės reklamos augimas išliks apie 2–4%.
„Pozityvas yra vienintelis – tai, kad nusikelia viskas iki kitų metų, tai čia yra pozityvu. Filibusteris irgi suveikė, faktas. Natūralu, kad dabar mes siūlome išeitį, kaip išeiti iš situacijos bent šiek tiek atkūrus pasitikėjimą“, – kalbėjo jis.
Konservatorių lyderis sako iki galo netikintis, kad valdantieji laikysis žodžio ir LRT pataisos antradienį neatsiras plenarinio posėdžio darbotvarkėje, dėl to opozicija neatsitraukia nuo savo taktikos – toliau teiks pasiūlymus šiam projektui, boikotuos Seimo posėdžius, ketina skelbti nepasitikėjimą J. Oleku.
„Viskas lieka ant stalo. (...) Yra taktiniai dalykai, mes turime pasiruošti tarpsezoniniu laikotarpiu, labai rimtai pasiruošti. Bet laukiame kažkokio tai sugrįžimo į sveiką protą, sveiko proto revoliucijos Seime, bet man atrodo, kad gali jos nebūti“, – teigė L. Kasčiūnas.
Tai kad iš tiesų valdantieji neatsiriboja nuo įstatymo projekto akcentavo ir demokratas Lukas Savickas, taip pat neatmetęs tikimybės, kad prie to paties projekto gali būti sugrįžta dar sausio pradžioje.
„Akivaizdu, kad tas LRT pataisų buldozeris yra, jo variklis yra išjungtas, tačiau niekur jis nedingsta“, – kalbėjo parlamentaras.
„Mes neišgirdome to, kas galėtų nuraminti visuomenę, mes neišgirdome, kad valdantieji atsiriboja nuo teiktų įstatymo pataisų. Ir lygiai taip pat neišgirdome, kad yra sudaroma bendra darbo grupė, kur būtų įtraukti tiek valdančiųjų frakcijų, tiek opozicinių frakcijų atstovai, tiek žiniasklaidos ir protestuojančios visuomenės atstovai“, – sakė jis.
„Negalima atsisakyti, negalima stabdyti“
Susitikime su Seimo pirmininku dalyvavo visų frakcijų atstovai, išskyrus valdančiosios „Nemuno aušros“. Partijos vedlys Remigijus Žemaitaitis BNS sakė, kad jų atstovas dalyvavo anksčiau vykusiame susitikime su Seimo pirmininku.
Anot jo, kitą savaitę LRT klausimas neturėtų būti svarstomas, bet dėl jo gali būti šaukiama neeilinė sesija.
„Visi galės eiti švęsti Kūčias, Kalėdas ir Naujuosius metus. Darbotvarkė baigsis 23-ią dieną. Kai Kęstutis Vilkauskas pasveiks, baigsis jo biuletenis, jis grįš į darbą, susirinks komitetas, apsvarstys pateiktas pastabas bei pasiūlymus ir Seimas galės grįžti prie įstatymo svarstymo“, – teigė R. Žemaitaitis.
„Manau, kad sausio viduryje gali tekti daryti neeilinę sesiją. Reikės priėmimo, be to, opozicija yra surinkusi parašus interpeliacijai Juozui Olekui sausio 12-ai dienai. Matyt, tuo pačiu reikės daryti ir neeilinę sesiją“, – kalbėjo jis.
„Nemuno aušros“ pirmininko teigimu, valdantieji negali atsitraukti nuo šio projekto, nes jį pabaigti įpareigoja Seimo statutas.
„Negalima atsisakyti ir negalima stabdyti, nes Seimo statutas įpareigoja pabaigti procedūras. Čia nėra noriu nenoriu, pageidavimų plokštelė. Iki pateikimo stadijos Seimo nariai gali atsiimti projektus, o kai jau įvyko pateikimas ir svarstymas, tokios opcijos nėra. Procedūra turi pasibaigti“, – teigė R. Žemaitaitis.
Dėl pataisų – masiniai protestai
Kaip rašė BNS, LRT įstatymo pataisos, pagal kurias LRT generalinis direktorius galėtų būti atleidžiamas už tai slaptai balsavus septyniems tarybos nariams iš 12, motyvuojant nepatvirtinta metine transliuotojo veiklos ataskaita arba netinkamu funkcijų vykdymu, įstrigo per jų svarstymą Seimo Kultūros komitete sunegalavus pirmininkui socialdemokratui Kęstučiui Vilkauskui.
Per nuotolinį komiteto posėdį ketvirtadienį jam buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Politikas išvežtas į Santaros klinikas atlikti tyrimų, tačiau tą patį vakarą jau išleistas namo, nedarbingumo pažyma parlamentarui išduota iki antradienio.
Ketvirtadienio vakarą taip pat turėjo vykti nenumatytas Seimo posėdis, kuriame būtų pradėta minėtų pataisų priėmimo procedūra, tačiau jį teko atšaukti. Plenariniame posėdyje projekto negalima priiminėti, kol pagrindinis komitetas, tai yra Kultūros, neapsvarstė visų projektui pateiktų pasiūlymų.
Dabar galiojantis įstatymas numato, kad LRT generalinis direktorius gali būti atleistas balsuojant atvirai, tam reikia aštuonių iš 12 tarybos narių balsų, o atleidimo pagrindas turi būti viešasis interesas.
Tačiau kol kas parlamentas svarstymo stadijoje yra pritaręs opozicijos pataisai, jog LRT vadovo atleidimas galimas tuo atveju, jei demokratės Agnės Širinskienės katinas Nuodėgulis išreiškia nepasitikėjimą.
Per priėmimo procedūrą ši redakcija turi būti pakeista. Tai padaryti valdančioji koalicija siekė dar šią savaitę.
Tiek LRT, tiek Žurnalistų profesionalų asociacija teigia, kad skubiai ir be išsamaus aptarimo su bendruomene teikiami projektai kelia grėsmę visuomeninio transliuotojo nepriklausomumui, žiniasklaidos laisvei.
Dėl grėsmės žodžio laisvei praėjusią ir šią savaitę surengtuose mitinge prie Seimo dalyvavo daugiau kaip po 10.000 žmonių.
