EP rinkimai Europoje: ES populistams nepavyko

Euroskeptiškos, kraštutinės dešiniosios partijos nesulaukė tokio didelio palaikymo, kaip buvo baiminamasi. Negalutiniai duomenys rodo, kad EP rinkimuose dalyvavo beveik 51% ES gyventojų (duomenys be JK). Tai turėtų būti didžiausias aktyvumas per du dešimtmečius. Galutinis aktyvumas, priklausomai nuo JK skaičių, turėtų būti 49-52%.

Dvi didžiausios frakcijos kartu surinko 44% vietų, tai yra, mažiau negu 56%, kuriuos „didžioji koalicija“ gavo 2014 m. Populistinės partijos surinko 28% balsų. Liberalų blokas ir Žalieji, atrodo, yra didžiausi EP rinkimų laimėtojai. Liberalai sulaukė 14%, o Žalieji – 9% rinkėjų paramos.

Prarado vietų

Remiantis naujausia Europos Parlamento (EP) paskelbta projekcija, didžiausios tradicinės politinės jėgos centro dešinės Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcija (ELP) ir Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcija (S&D), prisijungusi gerokai sustiprėjusį partnerį Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcija (ALDE), užsitikrins daugumą EP.

Vis dėlto abi didžiausios politinės jėgos ELP ir S&D prarado vietų, palyginus su praėjusia kadencija. ELP prarado 38 vietas, S&D frakcija prarado 36 vietas. ALDE savo pozicijas, remiantis preliminariais duomenimis, gerokai sustiprino ir užsitikrino papildomas 39 vietas.

Žaliųjų blokas taip pat užsitikrino papildomas 18 vietų. Žaliųjų blokas EP tikėjosi didesnio rinkėjų palankumo kai kuriose šalyse dėl Europoje nuvilnijusių klimato kaitos protestų. Nacionalinių lygiu žaliesiems rinkimai į EP, remiantis preliminariais duomenimis, buvo sėkmingiausi Vokietijoje. Kol kas nėra aišku, ar Žalieji galėtų nuspręsti prisijungti prie proeuropietiškų politinių jėgų EP.

Vokietijos rinkėjai ES siunčia žinią: galvokime apie klimato kaitą ir jo keliamas problemas. Vokietijos rinkėjų apklausų prie balsadėžių duomenimis, Žalieji su 20% rinkėjų balsų yra antra daugiausiai balsų surinkusi partija rinkimuose į EP. Daugiausiai žaliuosius rinkosi jaunesnieji vokiečių rinkėjai. Krikščionys demokratai, dabartiniais duomenimis, turėtų būti pirmi su 28% balsų, o socialdemokratų partija, – trečia ir surinkti 15,5% balsų.

Klimato kaita yra vienas pagrindinių rinkėjus dominančių klausimų Danijoje, Švedijoje ir Suomijoje.

Populistai didžiausias pergales turėtų švęsti Prancūzijoje ir Italijoje.

[infogram id=„c4c7ccc5-e3ce-4d11-b716-8b49e4389cd4“ prefix=„1qj“ format=„interactive“ title=„Copy: EP projekcijos_Verslo aplinka“]

Euroskeptikai

VŽ jau rašė, kad Europos kraštutiniai dešinieji šios kadencijos EP buvo susiskaldę į tris dideles skirtingas frakcijas. Tai Tautų laisvės ir Europos frakcija (ENF), kuriai priklauso ir Italijos vicepremjero Matteo Salvini partija „Lyga“, Europos konservatorių ir reformuotojų frakcija (EKR) frakcija ir Laisvės ir tiesioginės demokratijos Europos frakcija (EFDD).

ENF blokas, kuriame yra ir p. Salvini partija, turėtų gauti papildomas 15 vietų, tačiau tai nėra toks didelis proveržis, kuris buvo prognozuojamas dar prieš rinkimus.

Jeigu šios kraštutinės dešinės euroskeptiškos partijos šioje EP kadencijoje susivienytų, tai jie galėtų turėti 171 vietas iš 751-ių. O tai reikštų, kad jie suformuotų antrąjį didžiausią bloką EP. Tačiau to vis tiek nepakaktų suformuoti daugumą, tačiau tai spręsis jau po rinkimų ir sunkiai tikėtina, kad visos kraštutinių dešiniųjų partijos vis dėlto galėtų dirbti vieningame aljanse.

Iš viso rinkimuose teisę balsuoti turi daugiau nei 426 mln. žmonių. Į Europos Parlamentą renkamas 751 narys, įvykus „Brexit“, jų liktų 705.