2019-05-26 20:21

Europa laiko euroskeptikų testą

Marine Le Pen, Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų partijos „Nacionalinio susibūrimo“ („Rassemblement National“) partijos lyderė. Alain Robert „SIPA“/„Scanpix“ nuotr.
Marine Le Pen, Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų partijos „Nacionalinio susibūrimo“ („Rassemblement National“) partijos lyderė. Alain Robert „SIPA“/„Scanpix“ nuotr.
Sekmadienį kartu su Lietuva savo atstovus į Europos Parlamentą (EP) renka dar 20 ES valstybių narių. Vienas pagrindinių klausimų šiuose EP rinkimuose – stiprėjantis euroskepticizmas. Tad pagrindinė rinkimų Europoje intriga, kiek tokių politinių jėgų papildys naujos kadencijos EP.

Rinkimai į EP tęsiasi nuo ketvirtadienio, tad savo balsus jau yra atidavusi Jungtinė Karalystė (JK), Nyderlandai, Airija, Čekija, Slovakija, Malta ir kaimynai latviai. Iš viso rinkimuose teisę balsuoti turi daugiau nei 426 mln. žmonių. Į Europos Parlamentą renkamas 751 narys, įvykus „Brexit“, jų liktų 705.

Tiesa, ES teisė numato, kad rinkimų rezultatai gali būti skelbiami tik tuomet, kai balsavimas yra baigtas visose ES valstybėse. Šiuose EP rinkimuose paskutinioji balsuos Italija, tad rezultatų, grįstų ne apklausomis, o balsavimo rezultatais, galime tikėtis tik pirmadienio paryčiais.

52795
130817
52791