Lietuva turi „kietojo „Brexit“ įstatymus – įsigalios išstojimo dieną

Už Vyriausybės pateiktas Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisas vieningai balsavo 88 Seimo nariai. Parlamentas taip pat priėmė ir apie dviejų dešimčių lydinčiųjų įstatymų pataisas.

Seimo priimtais pakeitimais reglamentuojami JK piliečių ir jų šeimos narių teisinė padėtis po „Brexit“.

Nustatyta, kad pataisos įsigalioja Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš ES dieną. Kol kas nėra visiškai aišku, kada tai įvyks. ES lyderiai ketvirtadienį sutiko atidėti „Brexit“ iki spalio 31 d., išgelbėdami bloką nuo galimai chaotiško JK išstojimo šios savaitės pabaigoje. Tačiau išlieka galimybė „Brexit“ įvykti ir anksčiau, bet kuriuo metu iki šios datos.

Projektus, kuriais pasiruošta kietam „Brexit“ scenarijui, Seimas pradėjo svarstyti dar iki pasiekto JK ir ES susitarimo dėl proceso atidėjimo.

Vyriausybė teigia, kad pateikti projektai leistų sušvelninti Britanijos pasitraukimo iš ES be jokio susitarimo padarinius, taip pat užtikrintų abiejų šalių piliečių teises, nepažeistų verslo lūkesčių.

Seimo priimti sprendimai numato britams išskirtinį pagrindą leidimui gyventi Lietuvoje, teisę paprasčiau naudotis socialinės apsaugos sistema, pereinamuosius laikotarpius, susijusius su darbu, studijomis, profesijų pripažinimu.

Britanijai ir jos piliečiams po „Brexit“ būtų taikomos lengvatos, susijusios su pelno ir gyventojų pajamų mokesčiais, jie atleidžiami nuo kai kurių valstybės rinkliavų.

Pagal pradinį planą JK ir ES „skyrybos“ turėjo įvykti kovo 29 d., o pirmo „Brexit“ proceso pratęsimo dviem savaitėms terminas turėjo baigtis balandžio 12-ąją, kai Britanijai grėsė chaotiškai iškristi iš bloko be sutarties, sukeliant ekonominę sumaištį.