Prekyba, atspindinti vertybes

Cecilia Malmstrom, Europos Komisijos narė, atsakinga už prekybą, šį susitarimą vadina vienu didžiausių šio dešimtmečio laimėjimu – jis apima daugiau kaip 650 mln. žmonių gyvenamą teritoriją. Pasak eurokomisarės, tiek ES, tiek Lietuvai jis turėtų tapti gyvybiškai svarbiu ekonominiu postūmiu. Tikimasi, kad ilguoju laikotarpiu šis susitarimas paspartins ES ekonomikos augimą 0,8%, Japonijos – 0,3%. Šis didžiausias Briuselio prekybos susitarimas per metus panaikins 1 mlrd. Eur vertės tarifus Europos kompanijoms. Analitikai šį susitarimą dažnai vadina „Japonijos automobiliai mainais už europietišką maistą“. ES naikina 10% importo muitus japoniškiems automobiliams ir 3% tarifus daugeliui jų dalių, Japonija savo ruožtu naikina 30% tarifus europietiškam sūriui, 15% vynui, taip pat užtikrina galimybę europiečiams dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose, be to, palengvės ES automobilių eksportas į Japoniją.

„Siunčiame žinutę, kad nepritariame protekcionizmui“, – sutarties pasirašymo dieną praėjusią vasarą bendroje spaudos konferencijoje su Shinzo Abe, Japonijos premjeru, sakė Donaldas Tuskas, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas. Nors tiesiogiai Donaldo Trumpo, JAV prezidento, vardas paminėtas nebuvo, analitikai tikino, kad ES ir Japoniją prekybos klausimais suvienijo būtent JAV lyderio vykdoma protekcionistinė politika „Amerika – pirmiausia“. Tiek į ES, tiek į Japoniją buvo paleistos pirmosios Baltųjų rūmų prekybos karo salvės – įvesti 10% muitai aliuminio importui ir 25% plieno importui.

Lietuva šiuo metu į Japoniją daugiausia eksportuoja tabako gaminių, optikos, fotografijos, matavimo, medicinos matavimo prietaisų, baldų. Lietuvos užsienio reikalų ministerija vardija perspektyvius sektorius mūsų šalies verslininkams Japonijoje: informacinės ir komunikacijų technologijos, transporto priemonės ir automobilių komponentai, pramoninės mašinos ir įrenginiai, chemija, elektronika, lazeriai, alternatyvioji energetika. Andrius Geležauskas, Lietuvos ir Japonijos verslo asociacijos vykdomasis direktorius, tikina, kad mūsų šalies verslas turi visas galimybes auginti eksportą į Japoniją, kurti ten verslą. Tiesa, reikia atkreipti dėmesį ir į šalies specifiką: pavyzdžiui, būtina informaciją parengti japoniškai, būtų gerai turėti vietinį pardavimo partnerį, kuris padės importuoti, prisiims kurso svyravimo rizikas ir padės derybose su platintojais ir kt. Jis siūlo rinktis nišinius, išskirtinę vertę turinčius produktus. Kaip pavyzdys minimas nišinis UAB „Deeper“ produktas – išmanusis sonaras (gudrusis žuvų ieškiklis, skirtas žvejams), pelnęs Japonijoje didžiulę sėkmę.

Šiuo metu produkciją į Japoniją eksportuoja daugiau kaip 180 Lietuvos bendrovių, iš jų 82% yra mažos ir vidutinės įmonės. Minėtas susitarimas naikina tokias kliūtis verslui kaip muitų tarifai ir brangiai kainuojančios, besidubliuojančios biurokratinės procedūros. Tai gera žinia pirmiausia būtent smulkiesiems – jiems buvo kur kas sunkiau padengti dėl tokių kliūčių atsirandančias išlaidas. Be kliūčių mažinimo, ES imasi ir specialių priemonių, kurios padėtų mažoms bendrovėms patekti į rinkas, pavyzdžiui, steigia nedidelius verslo kontaktinius punktus ir skelbia informaciją internete.

VŽ nuomone, tvyrant nežinomybei dėl ES ir Jungtinės Karalystės bendradarbiavimo ateities, negęstant prekybos karo židiniui tarp JAV ir Kinijos, p. Trumpo polinkiui į protekcionizmą, sutartis tarp ES ir Japonijos – tarsi naujos plačios durys į turtingą, perspektyvią rinką. Joje savo vietos drąsiai gali ieškoti ir lietuviai – jie turi konkurencinių pranašumų, kurie padėtų įsitvirtinti Tekančios Saulės šalyje: analitikai tikina, kad lietuviai daug ką gali padaryti, nes yra lankstesni, gali labiau adaptuotis prie kultūrinių reikalavimų, o su lankstumu ateina ir greitis.

Rašyti komentarą