Atveriame Lietuvos duris Japonijai
Nors kai kas tikrai nori uždaryti sienas, visgi vyrauja stipri glaudesnių ryšių kūrimo ir bendradarbiavimo tendencija. Pasitaiko atsiskiriančių, bet kur kas daugiau tokių, kurie susijungia ir dėl to tampa dar stipresni. Europos Sąjunga – puikus abiem pusėms naudingo bendradarbiavimo pavyzdys, pirmiausia - prekybos srityje. Derybinė pozicija kur kas tvirtesnė, kai atstovaujama 500 milijonų žmonių.
Vasario 1 d. Europos bendradarbiavimas prekybos srityje pasieks kulminaciją – tądien įsigalios ES ir Japonijos ekonominės partnerystės susitarimas – vienas iš didžiausių šio dešimtmečio laimėjimų. Tai didžiausios apimties dvišalis prekybos susitarimas. Jis apima daugiau kaip 630 mln. žmonių gyvenamą teritoriją. Tiek ES, tiek Lietuvai jis turėtų tapti gyvybiškai svarbiu ekonominiu postūmiu.
Jau dabar Japonija yra trylikta pagal dydį Lietuvos prekybos partnerė už ES ribų. ES ir Japonijos ekonominės partnerystės susitarimu panaikinamos tokios kliūtys verslui kaip muitų tarifai ir brangiai kainuojančios, besidubliuojančios biurokratinės procedūros. Tai gera žinia, pirmiausia mažesnėms bendrovėms. Didelės bendrovės pajėgios padengti dėl tokių kliūčių atsirandančias išlaidas, tačiau mažesnės bendrovės nuo jų nukenčia. O juk mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ) sudaro 99% ES verslo įmonių. Savo produkciją į Japoniją eksportuoja daugiau kaip 180 Lietuvos bendrovių ir 82% iš jų yra MVĮ. Be kliūčių mažinimo, ES imasi ir specialių priemonių, kad padėtų mažoms bendrovėms patekti į rinkas, pavyzdžiui, steigia nedidelius verslo kontaktinius punktus ir skelbia informaciją internete.
Atvira prekyba skatina darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą Europoje. Mažos įmonės ES sukuria 85% naujų darbo vietų, todėl suteikus joms daugiau galimybių dalyvauti prekyboje būtų skatinama kurti darbo vietas. Šiuo metu iš prekybos su Japonija Lietuvoje palaikoma daugiau kaip 2.000 darbo vietų. Visoje ES tokių darbo vietų yra apie 740.000. ES prekyba iš viso palaiko 36 milijonus darbo vietų visoje Europoje. Ir šios darbo vietos vidutiniškai geresnės – darbo užmokestis jose didesnis 12%.
Pastaraisiais metais mes stengiamės iš tiesų modernizuoti savo prekybos politiką. Mūsų susitarimas su Japonija – tai moderniausias prekybos susitarimas, į kurį įtrauktos nuostatos dėl žaliųjų technologijų skatinimo ir griežti teisiniai darbuotojų teisių apsaugos standartai. Jis mums atveria prieigą prie Japonijos paslaugų rinkos ir ES įmonėms leidžia dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, pirmiausia geležinkelių sektoriuje. Juo Japonija įsipareigoja laikytis automobiliams taikomų tarptautinių standartų, todėl gerokai palengvės ES automobilių eksportas į Japoniją. Taip pat juo užtikrinama intelektinės nuosavybės ir geografinių nuorodų (jomis pažymėta daugiau kaip 200 Europoje gaminamų gardėsių) apsauga.
Visa tai naudinga Lietuvos ekonomikai, tačiau svarbu nepamiršti, kad šis susitarimas neapsiriboja ekonomika. Jis kartu reiškia ir strateginę sąjungą. Tokiu metu, kai atsiranda norinčių atsitverti sienomis, visiems, kas siekia atvirumo, svarbu susivienyti. Mes turime įrodyti bendradarbiavimo naudą ir apginti institucijas, kurios dešimtmečius užtikrino pasaulinį stabilumą.
Po ilgus metus trukusio nestabilumo ir karo mūsų pirmtakai sukūrė institucijas, kuriomis siekė sustiprinti mūsų ekonominį ir politinį saugumą: Jungtines Tautas, kurių tikslas – stiprinti politinį bendradarbiavimą, ir Pasaulio prekybos organizaciją (PPO), kuri kuria nuspėjamą aplinką tarptautinei prekybai. Nebegalime grįžti prie tokios prekybos, kokia buvo anksčiau: su smulkiais prekybos karais, nestabiliais muitų tarifais, kai paslaugų ir intelektinės nuosavybės nesaugo jokios taisyklės. Gal dabartinė sistema ir netobula, tačiau negalime sau leisti jos prarasti. Europa pasirengusi apginti šias institucijas, ir Japonija sutinka tai daryti drauge su mumis. Šiuo prekybos susitarimu siekiame sustiprinti savo ryšius ir padėti glaudesnio bendradarbiavimo pamatus, taip pat ir tokiose srityse kaip PPO reforma.
Ateinančiais metais mums teks pripažinti nemažai nemalonių faktų. Netrukus daugiau negu 90% pasaulinio ekonomikos augimo vyks už ES ribų. Mūsų konkurentai stiprina ryšius ir stiprėja patys. Tiek mūsų dvišaliai prekybos susitarimai, tiek PPO yra ypač svarbūs siekiant užtikrinti sąžiningą, taisyklėmis pagrįstą globalizaciją.
Jei nenorime atsilikti, privalome sukurti ryšius, kurie mums padės nepaskęsti audringoje pasaulinės politikos jūroje. Mūsų susitarimas su Japonija yra vienas iš tokių ryšių, kuris stiprina mūsų bei mūsų Japonijos partnerių ekonomiką ir sukuria draugų bei bendraminčių ratą, kuris ateityje bus gyvybiškai svarbus.
Komentaro autorė - Cecilia Malmström, Europos Komisijos narė, atsakinga už prekybą
