Valstybės šimtmečio ir popiežiaus vizito proga paskelbta amnestija

Seimas ketvirtadienį priėmė įstatymą dėl amnestijos paskelbimo. Už balsavo 80, prieš buvo 5, susilaikė 24 parlamentarai.

Amnestijos įstatymas įsigalios 2019 m. sausį, jeigu jį pasirašys prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Įstatymo iniciatorius, valdančiųjų valstiečių-žaliųjų lyderis Ramūnas Karbauskis pasiūlė amnestiją paskelbti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio ir popiežiaus Pranciškaus vizito proga.

Seimo narių nuomonės dėl amnestijos akto paskelbimo išsiskyrė. „Turi būti sudarytos sąlygos ir suteikta viltis nesunkiai prasikaltusiems iš įkalinimo įstaigos išeiti anksčiau. Šiuo atveju kalbame tik apie galimybę suteikti tokią viltį ir tik nedideliam kiekiui žmonių“, – sakė parlamentaras Valerijus Simulikas.

„Amnestija Lietuvoje paskutinį kartą taikyta prieš 16 metų. Paprastai ji taikoma ten, kur nėra demokratinės ir pakankamai efektyvios teisingumo sistemos. Lietuvoje jau yra sukurta ir demokratiška, efektyvi teisingumo sistema, yra ir veikianti prabacijos sistema. Todėl nėra pagrindo priiminėti tokius sprendimus, kuris labiau panašus į viešųjų ryšių akciją“, – tvirtino konservatorius Stasys Šedbaras.

„Man keista girdėti, kad amnestijos taikomos tik nedemokratinėse šalyse. Kai kurios amnestijos buvo Lietuvoje paskelbtos ir valdant konservatoriams, todėl man keista girdėti tokį, sakyčiau, skausmingą prisipažinimą, kad konservatoriai valdė nedemokratiškai“, – jo pasisakymą komentavo valstietė-žalioji Agnė Širinskienė, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovė.

Jeigu prezidentė Dalia Grybauskaitė neprieštaraus ir pasirašys Seimo priimtą įstatymą, kitąmet nuo neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies bus atleistos nėščios moterys ir motinos, auginančios vaiką pataisos įstaigoje ir nuteistos laisvės atėmimo bausme iki šešerių metų, taip pat nepilnamečiai, nuteisti laisvės atėmimo bausme iki trejų metų, kuriems nusikaltimo padarymo metu nebuvo suėję 18 metų.

Amnestija bus pritaikyta nusikaltusiems neįgaliesiems, kuriems nustatytas iki 40% darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, taip pat pusiaukelės namuose bausmę atliekantiems nuteistiesiems, kurie nuo perkėlimo į pusiaukelės namus jau atliko trečdalį neatliktos laisvės atėmimo bausmės.

Nuo neatliktos arešto bausmės dalies turėtų būti atleisti nuteistieji, kurie bausmę atlieka savo poilsio dienomis, švenčių dienomis ir per atostogas, išskyrus nuteistuosius, kuriems areštas skirtas už vengimą atlikti kitą bausmę ar baudžiamojo poveikio priemonę.

Vieneriais metais bausmės laikas bus sutrumpintas pirmą kartą laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, jeigu jiems skirta bausmė neviršija trejų metų ir jeigu jų nusikalstamo elgesio rizika yra gerokai sumažėjusi arba žema.

Dar daliai nuteistųjų bausmės sumažės perpus, trečdaliu arba ketvirtadaliu.

Numatyta, kad amnestija nebus taikoma asmenims, nuteistiems už genocidą, karo nusikaltimus, disponavimą narkotikais, nusikaltimus finansų sistemai, valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, visuomenės saugumui, nuteistiesiems iki gyvos galvos, recidyvistams.

Žmogaus teisių komitetas siūlė amnestiją taikyti nuteistiesiems, kuriems šio įstatymo įsigaliojimo dieną neatliktosios bausmės dalis yra mažesnė nei vieni metai. Tačiau Seimas atmetė šį pasiūlymą.

Amnestija palies kelis šimtus nuteistųjų – apie 170 būtų kitąmet paleista į laisvę, dar 250-čiai būtų sutrumpintas laisvės atėmimo laikas.

Iš viso Lietuvoje yra daugiau kaip 6.000 nuteistųjų laisvės atėmimo bausmėmis.