Seimas žengė pirmąjį žingsnį link prekybos sutarties su Kanada ratifikavimo
Už tai numatantį projektą balsavo 70 Seimo narių, prieš – 5, susilaikė 11 parlamentarų. Tam, kad jis būtų priimtas, Seimas turės balsuoti dar kartą.
Tiesa, valdančiosios Valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovai siekia prieš ratifikuojant sutartį priimti Seimo nutarimą, kuriame būtų išreiškiama pozicija dėl atsargumo principo taikymo dėl genetiškai modifikuotų produktų bei prekybos mėsa, kurios gamybai buvo panaudoti hormonai.
VŽ jau rašė, kad šią savaitę „valstiečiai“ Agnė Širinskienė, Ramūnas Karbauskis, Mindaugas Puidokas ir Tomas Tomilinas pasiūlė ratifikuojant sutartį padaryti atskirą Lietuvos pareiškimą, kuriame būtų teigiama, jog CETA nedarys poveikio ES teisės aktams, susijusiems su Genetiškai modifikuotų produktų (GMO) leidimu, pateikimu rinkai, auginimu ir ženklinimu, o valstybės narės išlaikys galimybę riboti ar drausti GMO auginimą, taip pat siūlyta pripažinti, kad CETA nedarys poveikio ES teisės aktams dėl ūkinių gyvūnų augimui skatinti skirtų hormoninį poveikį turinčių medžiagų uždraudimo.
Parlamentarams atmetus tokią iniciatyvą, p. Širinskienė ketvirtadienį pateikė patikslintą nutarimo projektą. Po pateikimo Seimo nariai jam pritarė, tačiau galutinis balsavimas, liberalų frakcijos vardu, buvo nukeltas kitam posėdžiui.
Susirūpino dėl GMO ir mėsos
Ponia Širinskienė, pristatydama nutarimo projektą, tvirtino, kad valstybė tarptautinėje teisėje turi dvi galimybes padaryti pareiškimus arba išlygas – sutarties pasirašymo arba jos ratifikavimo metu. Anot jos, kadangi pasirašant sutartį Lietuva neprisidėjo prie 40-ies oficialių kitų valstybių pateiktų pareiškimų, būtina tą padaryti dabar.
„Lietuva pareiškia, kad prisijungia prie ES valstybių pareiškimų, padarytų sutarties pasirašymo metu, tais aspektais, kiek tai yra susiję su atsargumo principo taikymu, Genetiškai modifikuotų produktų reguliavimu ir prekybos mėsa, kurios gamybai panaudoti hormonai, šiais trimis aspektais“, – kalbėjo p. Širinskienė, pažymėjusi, kad nutarimo tekstas taip pat iš esmės atitinka Europos Komisijos (EK) pateiktą poziciją.
Atsargumo principu tarptautinėje teisėje galima pasinaudoti, kai reiškinys, gaminys ar procesas gali kelti pavojų, nustatytą per mokslinį arba objektyvų vertinimą, jei toks vertinimas neleidžia nustatyti riziką pakankamai tiksliai. Pasak p. Širinskienės, Kanada iki šiol neigdavo tokio principo galiojimą.
Parlamentarė pažymėjo, kad GMO ir jautienos, kurios gamyboje panaudoti hormonai, klausimus ES taip pat jau senai sprendžia.
Liberalė Aušrinė Armonaitė teigė, kad parlamentas negali įpareigoti vykdomosios valdžios – Užsienio reikalų ministerijos (URM), kaip yra nurodoma nutarime, deponuoti ir šį nutarimą.
Sulaukusi Edmundo Pupinio klausimo dėl strateginės partnerystės su Kanada dokumento, kuriam taip pat taikomas šis nutarimas, p. Širinskienė stebėjosi parlamentarų demogogija.
„Jeigu sakote, kad Rusijai tarnauja pranešimo tekstas, kuris yra nukopijuotas nuo Europos Komisijos, tai logiška būtų sakyta, kad Europos Komisija tarnauja Rusijai“, – teigė p. Širinskienė.
Savo ruožtu konservatorius Audronis Ažubalis teigė, kad nutarimas yra perteklinis ir nieko iš esmės nekeičiantis.
„Jeigu sakote, kad nieko neįneša, tai kodėl nuogąstaujate ir taip bijote to nutarimo. Aš tos logikos nesusieju, aš manau, kad įneša, nes valstybių narių pareiškimai tarptautinėje teisėje yra vertingas aiškinimo instrumentas, suprantant kaip valstybės narės interpretuos vienus ar kitus tekstus“, – kalbėjo „valstiečių“ atstovė.
Abejoja sutarties nauda
VŽ jau rašė, kad CETA ratifikavimas jau sulaukė Seimo narių abejonių – nuogąstauta dėl sutarties poveikio smulkiam ir vidutiniam verslui, Lietuvos rinkai, aplinkosaugos būklei, taip pat dėl globalizacijos plitimo ir viršvalstybinių arbitražo teismų.
Pagal Seimo statutą, tarptautinės sutarties ratifikavimui Seimo posėdyje reikia dalyvaujančių Seimo narių balsų daugumos, tačiau ne mažiau nei dviejų penktadalių arba 57 Seimo narių balsų.
CETA sutartis pradėta laikinai taikyti 2017-ųjų rudenį. Nuo susitarimo laikino taikymo pradžios panaikinama 98% Kanados importo muitų. Sutartimi taip pat numatomas reikšmingas Kanados viešųjų pirkimų ir paslaugų rinkų atvėrimas ES įmonėms.
CETA sutartis po 7 metų derybų tarp ES ir Kanados buvo pasirašyta 2016-ųjų spalį. Tai yra didžiausias laisvos prekybos susitarimas ES istorijoje.
