Seime – dvejonės dėl CETA prekybos sutarties su Kanada ratifikavimo
Agnė Širinskienė, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų atstovė (LVŽS), paprašė pertraukos, kad frakcija dar galėtų papildomai diskutuoti šiuo klausimu.
Siūlė papildomą pareiškimą
Dar prieš svarstymo pradžią Seimo nariai atmetė „valstiečių“ p. Širinskienės, Ramūno Karbauskio, Mindaugo Puidoko ir Tomo Tomilino įregistruotą pasiūlymą ratifikuojant sutartį padaryti atskirą Lietuvos pareiškimą.
Parlamentarai siekė, kad Lietuva deklaruotų, jog CETA nedarys poveikio ES teisės aktams, susijusiems su Genetiškai modifikuotų produktų (GMO) leidimu, pateikimu rinkai, auginimu ir ženklinimu, o valstybės narės išlaikys galimybę riboti ar drausti GMO auginimą.
Taip pat siūlyta pripažinti, kad CETA nedarys poveikio ES teisės aktams dėl ūkinių gyvūnų augimui skatinti skirtų hormoninį poveikį turinčių medžiagų uždraudimo.
„Valstiečių ir žaliųjų sąjungai yra svarbu plėtoti savo žaliąją politiką ir ratifikuojant sutartį išsklaidyti tas abejones, kurios yra kilusios Europoje dėl ES ir Kanados taikomų skirtingų standartų GMO atžvilgiu. Todėl nusprendėme prisijungti prie Europos Komisijos, Slovėnijos, Lenkijos, Belgijos pareiškimų, išsakytų sutarties pasirašymo metu“, – išplatintame pranešime cituojamas Ramūnas Karbauskis, LVŽS frakcijos seniūnas.
Pasak p. Puidoko, valstybių pareiškimai tarptautinių susitarimų pasirašymo ar ratifikavimo metu yra įprasta valstybių praktika ir valstybių teisė, kurią joms numato Vienos konvencija dėl tarptautinių sutarčių teisės.
„Nenuskambėkime garsiau už Valoniją“
Seimo narė Aušrinė Armonaitė pirmadienį stebėjosi, kad parlamentui prireikė 11 mėnesių, kad jis imtųsi svarstyti tokį Lietuvai svarbų susitarimą. Anot jos, CETA yra svarbi tiek geopolitiškai, tiek ir ekonomiškai.
„Atsiranda daugiau galimybių ne tik eksportui, bet ir investicijoms. Šis susitarimas apsaugo užsienio investicijas, jis atveria kelią tam, kad teisinė sistema būtų labiau prognozuojama, būtų aiškesnė ir tuo pat metu draugiškesnė investicijoms“, – kalbėjo parlamentarė, pažymėjusi, kad CETA niekaip nepakeičia ES galiojančių maisto saugos ar vartotojų apsaugos reikalavimų.
„Nematau reikalo, kodėl turėtume keisti sutarties formą, daryti politinius pareikšimus (...) Nenuskambėkime garsiau už Valoniją“, – ragino p. Armonaitė.
VŽ jau rašė, kad prancūzakalbis Belgijos regionas Valonija ilgą laiką priešinosi CETA sudarymui ir sukėlė Briuselyje politinę krizę.
„Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų“ (TS-LKD) atstovas Dainius Kreivys teigė nesuprantantis argumentų, kad dėl CETA sutarties nukentės šalies regionai.
„2.500 darbo vietų jau dabar priklauso nuo eksporto į Kanadą. Ji visų pirma atvers galimybes baldų ir maisto pramonei. Lietuva yra maža atvira ekonomika, mūsų gerovė visų pirma priklauso nuo eksporto. Bemuitė prekyba leis konkurencingesnėmis kainoms įeiti į rinką“, – kalbėjo konservatorius.
Savo ruožtu kitas TS-LKD narys Arvydas Anušauskas teigė, kad Lietuva eksportuoja penkis kartus daugiau prekių į Kanadą nei išsiveža iš šios šalies, todėl CETA ratifikavimas Lietuvai yra itin naudingas.
Abejojo nauda
Parlamente kalbėję keli LVŽS atstovai ragino nepritarti CETA sutarčiai. Seimo narė Virginija Vingrienė aiškino, kad rinkos apsaugos pašalinimas yra galima savižudybė smulkiam ir vidutiniam verslui.
„Mums gyvybiškai svarbu apginti savo mažą rinką, o tai mums leido padaryti tarifiniai ir netarifiniai barjerai“, – kalbėjo parlamentarė.
Anot jos, sutartis taip pat yra laikoma „nešvariausiu aplinkosauginiu“ susitarimu. Be to, esą sutartis įtvirtins praktiką aplinkosaugos priemones skųsti arbitražo teismui kaip neteisėtas kliūtis prekybai.
Ponas Tomilinas teigė, kad iš geopolitinio taško CETA turėtume pritarti, tačiau vertėtų paklausti, kodėl amerikiečiai išrinko Donaldą Trumpą, kitaip tariant balsavo už protekcionizmą ir tarptautinių sutarčių nutraukimą.
Parlamentaras citavo Europos Parlamento socialinių reikalų komiteto išvadą, kad dėl CETA Europos smulkus ir vidutinis verslas neteks 200.000 darbo vietų.
Dėl CETA naudos dvejojo ir socialdemokratė Rasa Budbergytė. Jos teigimu, „nelengva suprasti, kur yra transnacionalinių kompanijų reikalai, o kur yra žmonių reikalai“.
Seimo narės teigimu, gyvename mažoje rinkoje, kur nedidėlės įmonės visų pirma veikia šalies viduje ir „nėra taip svarbu“, ar jos pateks į Kanados rinką. Be to, kontraversiška, anot jos, yra ginčų nagrinėjimo tvarka – viršvalstybinių arbitražo teismų kūrimas.
Laikinai jau taikoma
Pagal Seimo statutą, tarptautinės sutarties ratifikavimui Seimo posėdyje reikia dalyvaujančių Seimo narių balsų daugumos, tačiau ne mažiau nei dviejų penktadalių arba 57 Seimo narių balsų.
VERSLO TRIBŪNA
„Expert P“ serijos asortimentas, kuriame yra nešiojamieji kompiuteriai „ExpertBook P5“ ir P3 bei kitos kartos viskas viename „ExpertCenter P400 AiO“, siūlo patikimus, dirbtiniu intelektu (DI) patobulintus įrankius ir patikimą našumą mažoms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ). Šie įrenginiai, sukurti dinamiškai darbo aplinkai, sujungia DI patobulintas funkcijas, supaprastintą IT valdymą ir patikimą saugumą, kad padėtų klestėti MVĮ.
Vilniaus Viršuliškių rajonas tampa viena sparčiausiai besikeičiančių sostinės vietų – čia kyla mišrios paskirties Spaudos kvartalas su gyvenimui ir verslui skirtomis moderniomis erdvėmis, orientuotomis į 15 minučių pasiekiamumą iš daugelio Vilniaus vietų. Šiame kvartale per ateinančius 2–3 metus planuojama pastatyti apie 1000 naujų butų, o bendras biuro erdvių plotas čia artėja prie 70 tūkst. kv. m. Net ketvirtadalį šio ploto rinkai siūlo didžiausi šioje teritorijoje „Duetto“ verslo namai.
Rengiant 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondo investicijų programą, atlikta konkurencingumo analizė atskleidė neraminančias tendencijas. Lietuvos įmonės vis dar per mažai investuoja į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP), įmonių produktyvumas gerokai atsilieka nuo Europos Sąjungos vidurkio ir šie veiksniai lemia, kad Lietuva vis dar pasižymi žema pridėtine verte, o tai kelia grėsmę ilgalaikiam augimui ir konkurencingumui tarptautinėse rinkose, aiškina laikinai Inovacijų agentūros direktorės pareigas einanti Patricija Reut.
Verslo įmonei nebūtina susidurti su didele stichine nelaime, kad jos finansai patirtų smūgį – dažnai užtenka nedidelės klaidos ar netikėtų aplinkybių. Pavyzdžiui, netinkamai sumontuota detalė automobilių servise, kliento apsinuodijimas maistu ar gaisras nuomojamose patalpose – tokie incidentai kasmet tampa realybe šimtams įmonių Lietuvoje.
CETA sutartis pradėta laikinai taikyti 2017-ųjų rudenį. Nuo susitarimo laikino taikymo pradžios panaikinama 98% Kanados importo muitų. Sutartimi taip pat numatomas reikšmingas Kanados viešųjų pirkimų ir paslaugų rinkų atvėrimas ES įmonėms.
CETA sutartis po 7 metų derybų tarp ES ir Kanados buvo pasirašyta 2016-ųjų spalį. Tai yra didžiausias laisvos prekybos susitarimas ES istorijoje.
