Seime – dvejonės dėl CETA prekybos sutarties su Kanada ratifikavimo

Publikuota: 2018-04-17
CETA sutarties pasirašymas Briuselyje. Francois Lenoir (Reuters / Scanpix) nuotr.
CETA sutarties pasirašymas Briuselyje. Francois Lenoir (Reuters / Scanpix) nuotr.

Seimo nariai antradienį ėmėsi svarstyti laisvos prekybos sutarties su Kanada (angl. „Comprehensive Economic and Trade agreement – CETA) ratifikavimą. Tačiau pirmasis žingsnis link pritarimo nebuvo žengtas – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcija paprašė atidėti šį klausimą iki kito parlamento posėdžio.

Agnė Širinskienė, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų atstovė (LVŽS), paprašė pertraukos, kad frakcija dar galėtų papildomai diskutuoti šiuo klausimu.

Siūlė papildomą pareiškimą

Dar prieš svarstymo pradžią Seimo nariai atmetė „valstiečių“ p. Širinskienės, Ramūno Karbauskio, Mindaugo Puidoko ir Tomo Tomilino įregistruotą pasiūlymą ratifikuojant sutartį padaryti atskirą Lietuvos pareiškimą.

Parlamentarai siekė, kad Lietuva deklaruotų, jog CETA nedarys poveikio ES teisės aktams, susijusiems su Genetiškai modifikuotų produktų (GMO) leidimu, pateikimu rinkai, auginimu ir ženklinimu, o valstybės narės išlaikys galimybę riboti ar drausti GMO auginimą.

Taip pat siūlyta pripažinti, kad CETA nedarys poveikio ES teisės aktams dėl ūkinių gyvūnų augimui skatinti skirtų hormoninį poveikį turinčių medžiagų uždraudimo.

„Valstiečių ir žaliųjų sąjungai yra svarbu plėtoti savo žaliąją politiką ir ratifikuojant sutartį išsklaidyti tas abejones, kurios yra kilusios Europoje dėl ES ir Kanados taikomų skirtingų standartų GMO atžvilgiu. Todėl nusprendėme prisijungti prie Europos Komisijos, Slovėnijos, Lenkijos, Belgijos pareiškimų, išsakytų sutarties pasirašymo metu“, – išplatintame pranešime cituojamas Ramūnas Karbauskis, LVŽS frakcijos seniūnas.

Pasak p. Puidoko, valstybių pareiškimai tarptautinių susitarimų pasirašymo ar ratifikavimo metu yra įprasta valstybių praktika ir valstybių teisė, kurią joms numato Vienos konvencija dėl tarptautinių sutarčių teisės.

„Nenuskambėkime garsiau už Valoniją“

Seimo narė Aušrinė Armonaitė pirmadienį stebėjosi, kad parlamentui prireikė 11 mėnesių, kad jis imtųsi svarstyti tokį Lietuvai svarbų susitarimą. Anot jos, CETA yra svarbi tiek geopolitiškai, tiek ir ekonomiškai.

„Atsiranda daugiau galimybių ne tik eksportui, bet ir investicijoms. Šis susitarimas apsaugo užsienio investicijas, jis atveria kelią tam, kad teisinė sistema būtų labiau prognozuojama, būtų aiškesnė ir tuo pat metu draugiškesnė investicijoms“, – kalbėjo parlamentarė, pažymėjusi, kad CETA niekaip nepakeičia ES galiojančių maisto saugos ar vartotojų apsaugos reikalavimų.

„Nematau reikalo, kodėl turėtume keisti sutarties formą, daryti politinius pareikšimus (...) Nenuskambėkime garsiau už Valoniją“, – ragino p. Armonaitė.

jau rašė, kad prancūzakalbis Belgijos regionas Valonija ilgą laiką priešinosi CETA sudarymui ir sukėlė Briuselyje politinę krizę.

„Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų“ (TS-LKD) atstovas Dainius Kreivys teigė nesuprantantis argumentų, kad dėl CETA sutarties nukentės šalies regionai.

„2.500 darbo vietų jau dabar priklauso nuo eksporto į Kanadą. Ji visų pirma atvers galimybes baldų ir maisto pramonei. Lietuva yra maža atvira ekonomika, mūsų gerovė visų pirma priklauso nuo eksporto. Bemuitė prekyba leis konkurencingesnėmis kainoms įeiti į rinką“, – kalbėjo konservatorius.

Savo ruožtu kitas TS-LKD narys Arvydas Anušauskas teigė, kad Lietuva eksportuoja penkis kartus daugiau prekių į Kanadą nei išsiveža iš šios šalies, todėl CETA ratifikavimas Lietuvai yra itin naudingas.

Abejojo nauda

Parlamente kalbėję keli LVŽS atstovai ragino nepritarti CETA sutarčiai. Seimo narė Virginija Vingrienė aiškino, kad rinkos apsaugos pašalinimas yra galima savižudybė smulkiam ir vidutiniam verslui.

„Mums gyvybiškai svarbu apginti savo mažą rinką, o tai mums leido padaryti tarifiniai ir netarifiniai barjerai“, – kalbėjo parlamentarė.

Anot jos, sutartis taip pat yra laikoma „nešvariausiu aplinkosauginiu“ susitarimu. Be to, esą sutartis įtvirtins praktiką aplinkosaugos priemones skųsti arbitražo teismui kaip neteisėtas kliūtis prekybai.

Ponas Tomilinas teigė, kad iš geopolitinio taško CETA turėtume pritarti, tačiau vertėtų paklausti, kodėl amerikiečiai išrinko Donaldą Trumpą, kitaip tariant balsavo už protekcionizmą ir tarptautinių sutarčių nutraukimą.

Parlamentaras citavo Europos Parlamento socialinių reikalų komiteto išvadą, kad dėl CETA Europos smulkus ir vidutinis verslas neteks 200.000 darbo vietų.

Dėl CETA naudos dvejojo ir socialdemokratė Rasa Budbergytė. Jos teigimu, „nelengva suprasti, kur yra transnacionalinių kompanijų reikalai, o kur yra žmonių reikalai“.

Seimo narės teigimu, gyvename mažoje rinkoje, kur nedidėlės įmonės visų pirma veikia šalies viduje ir „nėra taip svarbu“, ar jos pateks į Kanados rinką. Be to, kontraversiška, anot jos, yra ginčų nagrinėjimo tvarka – viršvalstybinių arbitražo teismų kūrimas.

Laikinai jau taikoma

Pagal Seimo statutą, tarptautinės sutarties ratifikavimui Seimo posėdyje reikia dalyvaujančių Seimo narių balsų daugumos, tačiau ne mažiau nei dviejų penktadalių arba 57 Seimo narių balsų.

CETA sutartis pradėta laikinai taikyti 2017-ųjų rudenį. Nuo susitarimo laikino taikymo pradžios panaikinama 98% Kanados importo muitų. Sutartimi taip pat numatomas reikšmingas Kanados viešųjų pirkimų ir paslaugų rinkų atvėrimas ES įmonėms.

CETA sutartis po 7 metų derybų tarp ES ir Kanados buvo pasirašyta 2016-ųjų spalį. Tai yra didžiausias laisvos prekybos susitarimas ES istorijoje.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

G. Nausėdos pirmasis veto – dėl valstybės turto panaudojimo  3

Prieš dešimt dienų pradėjęs eiti pareigas prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį vetavo pirmąjį įstatymą –...

Parlamentinei veiklai skirtas lėšas Seimo nariai leidžia automobiliams ir suvenyrams

Pirmąjį šių metų pusmetį Seimo nariai parlamentinėms reikmėms išleido 633.000 Eur. Tai 49.000 Eur daugiau nei...

Po dar vienų rinkimų Ukrainoje iššūkių netrūks Premium

Ukrainos pirmalaikiuose parlamento rinkimuose savo politinę įtaką sutelkė Volodymyras Zelenskis, Ukrainos...

STT: savivaldybių įmonėse giminystė sieja vidutiniškai penktadalį darbuotojų 7

Savivaldybių įmonėse giminystės ryšiai sieja vidutiniškai penktadalį, o kai kur – net pusę darbuotojų,...

KAM: šiemet dėl tarnybos vengimo nubausti beveik 7.000 vyrų 19

Šiais metais dėl tarnybos kariuomenėje vengimo nubausti beveik 7.000 vyrų, pranešė Krašto apsaugos...

Išbandymas po esminio kabineto perkratymo – tik vienąsyk ir jau senokai   Premium

Prieš 25 metus Lietuvos Vyriausybei pirmą ir kol kas paskutinį kartą teko konstitucinis išbandymas atgauti...

Nepriklausomos valdybos – netobula, bet nieko geriau nesugalvota 6

Prieš metus – pernai liepą Lietuva tapo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) 36-ąja...

Žemaitijos sostinei gresia tiesioginis valdymas iš Vilniaus  Premium 4

Beveik visos šį pavasarį išrinktos ir darbą pradėjusios savivaldybių tarybos susidorojo su iššūkiu laiku...

Šią savaitę svarbu 

Pasikeis britų premjeras, turėtų būti suformuota atnaujinta Lietuvos Vyriausybė, gali paaiškėti būsimasis...

Ukrainoje laimėjo V. Zelenskio partija, koalicijos neprireiks 13

Sekmadienį Ukrainoje vyko pirmalaikiai parlamento rinkimai, praėjus vos trims mėnesiams po to, kai...

Verslo aplinka
2019.07.21
Ukrainoje jau balsavo 35,77% rinkėjų, pradėtas 21 tyrimas dėl pažeidimų

Sekmadienį Ukrainoje vykstant parlamento rinkimams šalyje pradėtas 21 tyrimas dėl pažeidimų. Tačiau apskritai...

Verslo aplinka
2019.07.21
Ukrainiečiai Lietuvoje balsuoja parlamento rinkimuose 1

Lietuvoje gyvenantys ar viešintys ukrainiečiai sekmadienį balsuoja šalies Aukščiausiosios Rados rinkimuose.

Verslo aplinka
2019.07.21
Ukrainos Rados rinkimai: pergalė prognozuojama prezidento partijai

Ukrainoje šiandien „tylos diena“ – Aukščiausiosios Rados rinkimų išvakarėse draudžiama bet kokia rinkimų...

Verslo aplinka
2019.07.20
Benjaminas Netanyahu tapo ilgiausiai einančiu pareigas Izraelio premjeru 2

Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu šiandien tapo ilgiausiai pareigas einančiu šalies ministru...

Verslo aplinka
2019.07.20
Ekspertas abejoja Vilniuje sulaikyto Rusijos verslininko kalte 5

Rusijos analitikas, buvęs energetikos viceministras Vladimiras Milovas sako, kad jam kelia abejonių Rusijos...

Pramonė
2019.07.20
Populiariausias politikas – G. Nausėda, jo reitingas auga 2

Palankiausiai vertinamų Lietuvos politikų sąrašo viršūnėje įsitvirtino prezidentas Gitanas Nausėda.

Verslo aplinka
2019.07.20
Iranas užgrobė britų tanklaivį 15

Jungtinės Karalystės vyriausybė pareiškė gilų susirūpinimą dėl Hormūzo sąsiauryje sulaikyto su šios šalies...

Finansavimas sinchronizavimui turi būti pakankamas

Baltijos šalims sinchronizuojant elektros tinklus su žemynine Europa, Lietuva, Latvija ir Estija gali ir...

Pramonė
2019.07.19
Biudžeto pusmečio pajamos 3,4% viršija planą 9

Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų 2019 m. I pusmečio pajamos sudarė  5,344 mlrd. Eur – 3,4% (174,1...

Verslo aplinka
2019.07.19
Seime sumaištis dėl A. Širinskienės 14

Seimo narei Agnei Širinskienei perėjus į „tvarkiečių“ frakciją Seime kilo sumaištis dėl jos pareigų, į kurias...

Verslo aplinka
2019.07.19

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau