Trumpo salvė prekybos fronte: įveda muitus 60 mlrd. USD Kinijos metiniam importui

Pasaulinės rinkos į paskelbtą žinią sureagavo smukimu – JAV rinkose fiksuotas 2% nuosmukis, bet vėliau investuotojų nuotaika kiek pasitaisė, mat paaiškėjo, kad prezidentas Trumpas visgi dar neskelbia atviro prekybos karo Kinijai ir tarifus ketina įvesti tik po konsultacinio laikotarpio.

Prezidento Trumpo administracijos sprendimas – įvesti 25% tarifus metiniam importui iš Kinijos, kurio vertė siekia iki 60 mlrd. USD. Tarp produkcijos, kurią ketinama apmokestinti muitais – robotai ir greitieji traukiniai. JAV taip pat ketina blokuoti Kinijos įsigijimus Amerikos strategiškai svarbiuose sektoriuose.

Muitai kiniškoms prekėms įvedami, remiantis 1974 m. JAV Prekybos akto 301 straipsniu, kuris suteikia JAV prekybos atstovui, su prezidento pritarimu, įvesti muitus, siekiant kompensuoti JAV verslui importo daromą žalą.

Vašingtonas teigia, kad JAV kompanijos, investuojančios Kinijoje, ilgus metus turėjo taikytis su spaudimu perleisti savo technologijas Kinijos partnerėms, mainais už prieigą prie antros didžiausios pasaulio rinkos. Taigi dabar, pasak prezidento Trumpo administracijos pareigūnų, daromas maksimalus spaudimas Kinijai, kad ji atsisakytų nesąžiningos praktikos. Donaldo Trumpo įsakas nukreiptas į „Kinijos ekonominę agresiją“, dar prieš jį paskelbiant žiniasklaidai sakė Baltųjų rūmų pareigūnai.

JAV Baltieji rūmai šį žingsnį pavadino „istoriškai svarbiu“. Pats p. Trumpas tvirtino, kad tarifai „padarys mus stipresne, turtingesne tauta“.

Skelbiama, kad muitais taikomasi į 10 sektorių, kuriuos Kinija yra įvardijusi prioritetiniais savo „Made in China 2025“ plane. Tarp šių sektorių – robotika, aeronautika, jūrų pramonė, geležinkelių įranga, elektromobiliai ir biofarmacijos produkcija. JAV administracija detalų sąrašą ketina paskelbti per 15 dienų.

„Reuters“ rašo, kad ketvirtadienį p. Trumpo administracijos paskelbtas pranešimas vis dėlto dar nėra prekybos karo pradžia. Tai – prezidento memorandumas, kuriame numatomas ir konsultacijų laikotarpis, per kurį abiejų šalių lobistai ir įstatymų leidėjai dar gali gerokai sutrumpinti muitų taikinių sąrašą, kuriame dabar – apie 1.300 prekių.

Konsultacijų laikotarpis taip pat reiškia, kad Pekinas veikiausiai nepuls dramatiškai reaguoti į Vašingtono veiksmus, ypač turint galvoje raminantį p. Trumpo toną – paskelbdamas apie savo sprendimą, jis tikino, kad mato Kiniją „kaip savo draugus“.

Audringa reakcija

Kinija dėl prekybos su JAV perviršio kaltina pačią Ameriką ir jos eksporto ribojimus. Vis dėlto Pekinas ir toliau reiškia viltį, kad dviejų didžiausių pasaulio ekonominių galių prekybinius ginčus bus įmanoma išspręsti, nesiveliant į atvirą prekybos karą.

JAV prekybos su Kinija deficitas siekia 375 mlrd. USD.

Hua Chunying, Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai, teigė, kad nesąžininga svaidytis kritika dėl prekybos disbalanso tuo metu, kai JAV neparduoda Kinijai to, ką ši norėtų pirkti. Šia replika p. Hua užsiminė apie amerikietiškas aukštųjų technologijų sektoriaus prekes.

„Kiek sojų pupelių turėtų nupirkti Kinija, kad tai prilygtų vienam „Boeing“ orlaiviui? Arba, jei Kinija perka tam tikrą skaičių „Boeing“ orlaivių, ar JAV turėtų įsigyti analogišką skaičių „C919“ (Kinijos valstybinės aeronautikos įmonės „Comac“ gaminami orlaiviai – VŽ)?“ – klausė p. Hua.

Vis dėlto Kinija tikisi, kad gali surengti konstruktyvias derybas su JAV ir abipusės pagarbos atmosferoje siekti abiem pusėms palankaus sprendimo, pridūrė ji.

JAV orlaivių gamintoja „Boeing“, užimanti didžiausią Kinijos rinkos dalį, pernai prognozavo, kad iki 2036 m. Kinija nupirks daugiau nei 7.000 „Boeing“ orlaivių, kurių vertė sieks 1,1 trln. USD.

„Kalbant apie tyrimą pagal 301 straipsnį, Kinija jau daugeliu atvejų išreiškė savo poziciją, kad mes visiškai prieštaraujame tokio pobūdžio vienašališkiems ir protekcionistiniams JAV veiksmams“, – ketvirtadienį pareiškė Kinijos prekybos ministerija.

„Kinija nebus pasyvi tuo metu, kai pažeidžiami jos teisėti interesai. Mes turime imtis visų būtinų priemonių, kad tvirtai apgintume savo teises ir interesus“, – priduriama ministerijos pareiškime.

„Jei Trumpas pasirašys šį įsaką, tai reikš prekybos karo Kinijai paskelbimą“, – teigė Wei Jianguo, buvęs Kinijos komercijos viceministras, šiuo metu – su vyriausybe susijusio Kinijos Tarptautinių ekonominių mainų centro direktoriaus pavaduotojas.

„Kinija nebijo ir nekurstys prekybos karo. Tačiau turime aibę priemonių, kuriomis galime atsakyti, automobilių, sojos pupelių, lėktuvų ir puslaidininkių importo srityse. Kita vertus, Trumpas turėtų žinoti, kad visa tai – labai bloga mintis ir kad laimėtojų nebus“, – grėsmingai pridūrė p. Wei.

Prezidentas Trumpas anksčiau yra pareiškęs, kad prekybos karai yra „gerai“ ir juos „lengva laimėti“.

Nuogąstavimai dėl analogiškų atsakomųjų Kinijos priemonių suerzino JAV verslo bendruomenę – perspėjama, kad įsiplieskęs prekybos karas galiausiai atsirūgs pačiai Amerikai.

„Prekybos kare niekas nelaimi. Mes tikrai nenorime prekybos karo, – panašiomis kaip ir Kinijos pareigūnų frazėmis kalbėjo Robertas Lighthizeris, JAV prekybos atstovas. – Tačiau turime kažką daryti. Realybė tokia, kad jei vyksta kažkas netvaraus, reikia imtis priemonių tam pakeisti.“

Trečiadienį prekybinių ginčų kontekste pasigirdo ir Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) balsas – ji paskelbė, kad Vašingtonas ne visiškai įvykdė 2014-ųjų PPO nutarimą, kuriame liepiama panaikinti kai kurioms kiniškoms prekėms, nuo saulės elementų iki vėjo jėgainių komponentų, taikomus tarifus. Tai suteikia šiokią tokią persvarą Kinijai prekybiniame dispute, pažymi „Reuters“.

Ekonomistų teigimu, Vašingtono tarifai kol kas turės ribotą poveikį Kinijos ekonomikai, kuri dabar yra kur kas mažiau priklausoma nuo eksporto nei prieš dešimtmetį.

„Daugelis Kinijos korporacijos atrodo pakankamai atsparios potencialiam prekybos karui, atsižvelgiant į tai, kad didelę pajamų dalį jos gauna vidaus rinkoje. Tačiau tam tikri sektoriai bus sąlyginai labiau paveikti, tokie kaip informacinės technologijos ir vartojimo prekės“, – „Reuters“ cituoja Alicią Garcia Herrero, „Natixis“ vyriausiąją ekonomistę Azijos ir Ramiojo vandenyno regionui.