Nepiktas „Brexit“ derybų startas

Pragmatiški verslininkai greitų atsakymų dėl „Brexit“ nesitiki, tačiau jiems itin svarbu aiškumas – bent jau dalinis – dėl ES ir JK santykių ateities.

Pirmadienį, birželio 19-ąją, pradėtos ES ir Jungtinės Karalystės (JK) derybos dėl „Brexit“. Didelių informacinių bombų pirmąją dieną nebuvo tikimasi: ES vyriausiasis derybininkas Michelis Barnier ir už derybas atsakingas JK vyriausybės sekretorius Davidas Davisas susitiko pietų, vyko veiksmas darbo grupėse.

Vis dėlto susidomėjimas derybomis nuo pirmųjų dienų – didžiulis, tai rodo ir VŽ kalbinamų Lietuvos verslo vadovų, dirbančių su JK rinka, pastabos. Jiems rūpi, kaip ir kada bus išspręsta ši „lygtis su daugeliu nežinomųjų“, jie nenori burti iš kavos tirščių. Pragmatiški verslininkai greitų atsakymų dėl „Brexit“ nesitiki, tačiau jiems itin svarbu aiškumas – bent jau dalinis – dėl ES ir JK santykių ateities.

Pastarųjų savaičių įvykiai Europoje ir JK pakeitė beprasidedančių „Brexit“ derybų aplinkybes. ES įveikė grėsmingą populizmo bangą – šios pakraipos politikai pralaimėjo Nyderlanduose, Prancūzijoje, yra ženklų, kad ir Italijoje jie nebesijaučia tvirtai.

Neseniai atlikta „Pew Research“ apklausa parodė, kad ES populiarumas visuomenėje, palyginti su praėjusiais metais, išaugo. Europiečiai tebėra kritiški tam, kaip ES sprendžia kai kurias ekonomines problemas ir pabėgėlių krizę, vis dėlto 55% apklaustųjų dešimtyje ES šalių, tarp kurių – ir JK, mano, kad „Brexit“ – blogas variantas britams.

Naujasis Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, šį sekmadienį užsitikrinęs tvirtą parlamentinę daugumą, jau pirmosiomis vadovavimo šaliai savaitėmis – ypač susitikęs su JAV prezidentu Donaldu Trumpu ir Rusijos lyderiu Vladimiru Putinu – parodė esantis pasirengęs pačioms kebliausioms geopolitinėms diskusijoms. Naujo ES lyderio, turinčio aiškią eurointegracijos viziją, debiutas leidžia kiek atsikvėpti Angelai Merkel, Vokietijos kanclerei, kurios lyderystė pagrindinėse ES politikos srityse jau erzino dalį europiečių.

Paryžiuje prieš savaitę susitikęs su Theresa May, JK premjere, p. Macronas patikino, kad iki momento, kol įvyks oficialios skyrybos, ES durys išlieka atviros JK, nors pripažino, kad kuo toliau nueis derybos, tuo sunkiau bus grįžti. Šiomis dienomis tą patį – kad ES pasirengusi situacijai, jei britai apsigalvotų, – pakartojo ir Wolfgangas Schauble, Vokietijos finansų ministras ir artimas p. Merkel bendražygis, taip pat Guy Verhofstadtas, Europos Parlamento derybininkas dėl „Brexit“.

O JK – dramatiški pokyčiai kita kryptimi. Išankstiniai rinkimai, kuriuose p. May tikėjosi sutvirtinti savo derybinį mandatą, baigėsi priešingai – premjerė prarado daugumą parlamente ir išbarstė sunkiai lipdyto autoriteto likučius. Prie to dar prisidėjo serija teroro išpuolių JK ir fatališkas daugiabučio gaisras Londone – šiomis aplinkybėmis p. May nepavyko pasirodyti vadove, galinčia sutelkti šalį.

Lyderystės stygius Londone ir, kita vertus, ES žadamas lankstumas bei kruopštus pasirengimas deryboms leidžia manyti, kad vadinamasis minkštasis Brexit yra labiau tikėtinas nei anksčiau. Tiesa, kai kurie analitikai perspėja, kad gali būti taip: jei susitarimas bus pasiektas, jis iš tiesų gali būti geresnis, nei manyta. Kita vertus, šlubuojant Londono gebėjimams derėtis, gali išaugti ir tikimybė, kad apskritai nebus susitarta, tada grėstų nevaldomas JK pasitraukimas iš ES – tai, ko labiausiai baiminasi verslininkai žemyne ir JK.

Artimiausiu metu iš ES ir britų derybininkų galima tikėtis nebent aptakių pareiškimų. Tačiau, VŽ nuomone, nemažai bus galima išskaityti tarp eilučių: jei bus minima pereinamojo laikotarpio po „Brexit“ tikimybė, bus galima manyti, kad „kryčio nuo uolos“ – nevaldomo JK pasitraukimo 2019-ųjų kovą – visomis išgalėmis mėginama išvengti. Bet jei kalba suksis apie imigracijos kontrolę, JK ryšių su ES bendrąja rinka nutraukimą ar kils rimtų nesutarimų dėl JK išstojimo iš Bendrijos „sąskaitos“, tuomet optimizmui pagrindo liks mažiau.

Komentarai