Macrono pergalė Prancūzijoje reikštų sunkesnes „Brexit“ derybas
Savo rinkimų manifeste p. Macronas JK sprendimą palikti Bendriją pavadino „nusikaltimu“, kuris prives valstybę prie „katorgos“. Jo išrinkimas Prancūzijos prezidentu, vertinant iš „Brexit“ derybų perspektyvos, taptų bloga žinia JK vyriausybei, rašo „The Guardian“.
Centristas p. Macronas palaiko taip vadinamą „kietą“ „Brexit“, kuris reiškia, kad JK privalės palikti vieningąją rinką ir ji neturėtų tikėtis didelių nuolaidų. Jis pažymi, kad būtina ginti ES integralumą, kuris yra neatsiejamas nuo laisvo judėjimo ir laisvos prekybos. Ponas Macronas yra sakęs, kad negali būti jokių dvejonių dėl ES „nepalaužiamos“ pozicijos visų pirma ginti savo interesus.
Interviu „Bloomberg“ p. Macronas tvirtino, kad britų sprendimą palikti ES reikia gerbti, tačiau JK negali būti suteiktas joks išskirtinis statusas.
„Aš palaikau griežtą požiūrį į „Brexit“: gerbiu britų pasirinkimą, bet blogiausias dalykas būtų silpna ES prieš Britaniją. Nenoriu pagal užsakymą paruošto varianto, pagal kurį britams atitektų geriausios dviejų pasaulių dalys. Tai būtų per didelė paskata kitoms valstybėms taip pat išstoti iš ES ir taip nužudytų Europos idėją, kuri yra paremta bendromis atsakomybėmis“, – kalbėjo p. Macronas.
Lankydamasis Londone vasarį, p. Macronas tvirtino norintis, kad bankai, talentai, mokslininkai ir tyrėjai persikeltų į kitą Lamanšo pusę po to, kai JK išstos iš ES. Jis žadėjo pradėti eilę iniciatyvų, kuriomis bus siekiama pritraukti šiuos žmones į Prancūziją.
Vėliau vykusioje spaudos konferencijoje p. Macronas pareiškė, kad geriausia prekybos sutartis britams yra narytė ES, o ateityje valstybė gali tikėtis nebent į CETA prekybos sutartį su Kanada panašaus susitarimo, kuris itin sumažins britų prieigą prie ES rinkos.
Ponas Macronas pirmajame Prancūzijos rinkimų ture surinko 23,86% balsų ir kiek daugiau nei dviem procentiniais punktais aplenkė Marine Le Pen. Visos antrojo turo balsavimo projekcijos ir rinkėjų apklausos rodo, kad gegužės 7-ąją vyksiančioje dvikovoje jis turėtų gerokai aplenkti savo varžovę.
Ponios Le Pen požiūris į britų sprendimą palikti ES yra kardinaliai priešingas. Politikė, pati kalbanti apie būtinybę pasitraukti iš euro zonos bei per šešerius mėnesius nuo rinkimų žadanti surengti referendumą dėl narystės Bendrijoje, ne kartą gyrė britų sprendimą. Ji yra sakiusi, jog taptų britų sąjungininke derybose su ES.
„Ko aš nesuprantu, tai ES elgesio JK atžvilgiu, kuris prilygsta šantažui ir nuolatiniams grasinimams. Ši struktūra nebegali be to apsieiti“, – teigė p. Le Pen per susitikimą su Nigeliu Farage‘u, JK Nepriklausomybės partijos lyderiu.
