JK pradeda jausti „Brexit“ įtaką: realiosios pajamos kas mėnesį mažėja
Britų mažmeninės prekybos konsorciumo paskelbti duomenys parodė, kad Jungtinės Karalystės (JK) prekybininkų mastai sausio–kovo mėnesiais augo lėčiausiai nuo pat beveik prieš dešimtmetį prasidėjusios finansinės krizės laikų – vos 0,1%, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Savo ruožtu ne maisto prekių pardavimai krito 0,8% – sparčiausiai per beveik 6 metus.
Skaičiuojant pardavimo mastą be naujų parduotuvių, kurios buvo atidarytos per metus, prekybininkų apyvarta susitraukė 1%.
Howardas Archeris, vyriausiasis „IHS Markit“ instituto ekonomistas Europai ir JK, sako, kad vartotojai šiuo metu mažina nebūtinąsias išlaidas, nes didelė infliacija mažina realiąsias jų pajamas ir perkamąją galią. Jo manymu, pardavimai greičiausiai artimiausiu metu neatsities, nors iš dalies tokius duomenis lėmė vėlesnė šiemetinė Velykų data.
Lėtėjantis vartojimas yra blogos naujienos JK ekonomikai, nes tai pastaraisiais metais buvo pagrindinis šalies ūkio augimo variklis. Tačiau dabar jį stabdo dėl JK sprendimo palikti ES ir brangstančios naftos nukritęs svaro kursas, dėl to šalyje brangsta importuotos prekės.
Infliacija viršija tikslus
Antradienį paskelbta, kad kovo mėnesį, kaip ir prognozavo analitikai, JK infliacija išliko tokia pati – 2,3%. Tai yra aukščiausias lygis nuo 2013-ųjų rugsėjo, viršijantis Anglijos banko iškeltą 2% tikslą. Per mėnesį šalyje augo maisto, alkoholio ir tabako, kuro, drabužių ir avalynės kainos, taip pat paslaugos, tai iš dalies atsvėrė atpigę transporto kaštai, ypač skrydžiai.
Bazinė infliacija, neskaičiuojant maisto ir energijos kainų, kovą siekė 1,8%.
Kai kurie ekspertai prognozuoja, kad svaro sterlingų silpnumas lems tolesnį infliacijos augimą – ateinančius 12 mėnesių ji gali pasiekti 3%.
Markas Carney, Anglijos banko vadovas, praėjusią savaitę sakė atidžiai stebėsiantis mažėjančią vartotojų paklausą ir su kolegomis spręsiantis dėl palūkanų normos kėlimo, taip siekiant apsaugoti ekonomiką nuo infliacijos poveikio, rašo „The Guardian“.
Trečiadienį bus paskelbti oficialūs JK atlyginimų augimo tempai. Ekonomistai neabejoja, kad jie šiek tiek atsiliks nuo infliacijos rodiklio.
„Pardavimų rezultatai parodė, kad infliacija jau pradėjo gelti. Kainoms augant sparčiau už atlyginimus, kiekvieną mėnesį tampame neturtingesni. Todėl natūralu, kad vartotojai susitelkia į būtinus dalykus, kaip maistas ir degalai. Kintantys pirkimo įpročiai ir mažėjančios išlaidos turėtų būti įspėjamasis signalas ekonomikai, priklausomai nuo vartotojų pasitikėjimo. Auganti infliacija taip pat turi įtakos pensininkams, investuotojams ir taupantiems žmonėms, nes griauna būsimus dividendų bei palūkanų mokėjimų planus ir mažina jų originalaus turto vertę“, – komentavo Maike Currie, „Fidelity International“ asmeninių investicijų skyriaus direktorė.
Kovo pradžioje, pristatant pavasarinį biudžetą, JK vyriausybė gerokai padidino šalies metinę augimo prognozę – nuo 1,4% iki 2%. Philipas Hammondas, šalies finansų ministras, tąkart sakė, kad valstybės ekonomika toliau griauna komentuotojų, žadėjusių staigų nuosmukį po „Brexit“ referendumo, prognozes. Vis dėlto tąkart
buvo šiek tiek sumažintos prognozės 2018–2020 m. iki atitinkamai 1,6%, 1,7% ir 1,9% augimo.