Dirbančiųjų skaičius Vokietijoje – didžiausias nuo suvienijimo

Praėjusiais metais darbą turėjo vidutiniškai 43,4 mln. Vokietijos gyventojų – 1% daugiau nei 2015 m., preliminarius duomenis pateikia „Destatis“.

„Didesnis tiek vietos, tiek imigrantų darbo jėgos įsitraukimas nusvėrė neigiamą demografinį poveikį“, – konstatuoja „Destatis“.

Bedarbių skaičius per metus sumažėjo 8,2%, iki vidutiniškai 1,8 mln. gyventojų. Bedarbių skaičius Vokietijoje nuosekliai mažėja jau dešimtmetį.

Nedarbo lygis, skaičiuojamas nuo aktyvios darbo jėgos, krito 0,3 proc. punkto, iki 4%. Statistikų teigimu, tai antras mažiausias rodiklis visoje ES po Čekijos. Šios statistikos centro paskutiniais duomenimis, 2016 m. II ketv. nedarbas siekė 3,9%. O Lietuvoje – 7,5%.

Daugiausia dirbančiųjų Vokietijoje skaičius per metus paaugo paslaugų sektoriuje (1,3%). Pramonės (be statybos) darbo rinka liko 2015-ųjų lygyje, o agroverslo, miškininkystės bei žuvininkystės sektoriuose darbuotojų sumažėjo 2,7%. O statybų sektoriuje dirbančiųjų padaugėjo 0,8%.

Vokietijoje itin paplitęs darbas ne visą darbo dieną. Vyriausybė krizės įkarštyje, 2009-aisiais, skyrė 5,1 mlrd. Eur tokių darbuotojų pajamų praradimams kompensuoti. Krizės metu tai padėjo išsaugoti dalį darbo vietų, tačiau ekonomikai grįžus į stabilų augimo kelią, didelė dalis darbuotojų vis dar dirba ne pilną darbo dieną. Pavyzdžiui, 2015 m. tokie darbuotojai sudarė ketvirtadalį visos 20–64 m. amžiaus darbo jėgos. Tai trečias didžiausias rodiklis ES, rodo Eurostato duomenys. ES vidurkis 2015 m. siekė 19%.

infogr.am::a5c8df65-11a3-4211-8405-b4de43bc2d41