„Verslas 2017“: kaip įmonių vadovai mato ateinančius metus

Antradienį Vilniuje prasidėjo „Verslo žinių“ organizuojama kasmetinė konferencija „Verslas 2017“, kurioje įžvalgomis apie kitus metus dalijasi įmonių vadovai, ekonomistai ir valstybės institucijų atstovai.

„Globaliame pasaulyje matome tiek klaustukų ir tiek mažai atsakymų, kad tikrai neramu“, – konferencijos pradžioje kalbėjo Rolandas Barysas, „Verslo žinių“ vyriausiasis redaktorius.

Pasak jo, Lietuvoje po rinkimų aiškumo taip pat nedaug, todėl šio renginio tikslas – padėti vadovams rasti atsakymus ir kartu pasirengti ateinantiems metams.

Planuoja pajamų augimą

Konferencijos pradžioje pristatytas „Verslo žinių“ ir „PwC“ atliktas tyrimas, atskleidžiantis, kokią savo verslo ateitį mato didžiųjų Baltijos šalių įmonių vadovai.

Apklausos rezultatai rodo, kad 67% Lietuvos didžiųjų įmonių vadovų mano, jog jų vadovaujamo verslo pajamos kitais metais augs.

Nors tai kiek optimistiškiau, palyginti su pasaulinėmis tendencijomis (kaip rodo pasaulinis „PwC“ tyrimas, 62% vadovų tikisi augimo), verslo lyderiai atsargesni, nei pernai – žiūrėdami į 2016 m., 79% Lietuvos didžiųjų įmonių vadovų tikėjosi pajamų augimo.

Estijoje savo vadovaujamų bendrovių pajamų augimu įsitikinę 83% apklaustų įmonių vadovų, Latvijoje – 68%.

Nerijus Nedzinskas, „PwC“ partneris, mokesčių ir teisės skyriaus vadovas, atkreipia dėmesį, kad nors didžioji dalis Lietuvos vadovų mano, kad jų pajamos augs maždaug 7%, savo verslo sektoriui jie prognozuoja mažesnį, 3–5% augimą.

Tai, pasak p. Nedzinsko, rodo, kad Lietuvos verslininkai nesieja savo rezultatų su rinkos tendencijomis.

Apklausa taip pat rodo, kad  vis daugiau įmonių vadovų savo pajamas didinti ruošiasi plėsdami rinką, investuodami į naujoves ir talentus. Tačiau vadovai, kalbėdami apie gerų darbuotojų pritraukimą, labiausiai akcentuoja atlygį. Tuo metu pasaulinės „PwC“ apklausos duomenys rodo, kad tik 10% jaunų žmonių atlyginimas yra svarbiausias dalyka, pastebi p. Nedzinskas.

Konkurencija ir atlyginimai

Lietuvos ekonomikos būklę verslo lyderiai vertina panašiai, kaip pernai – 49% tikisi, jog ji nesikeis, rodo tyrimas. Palyginti, šiems metams tą prognozavo 47%.

Tradiciškai didesnę reikšmę teikiantys verslo, o ne politiniams veiksniams, beveik visi Lietuvos įmonių vadovai mano, kad didžiausią grėsmę jų veiklai kitąmet kels konkurencija ir augančios algos.

88% apklaustųjų teigia, kad nauji rinkos dalyviai bus svarbus veiksnys, lemiantis jų verslo augimą. 86% tą patį sako apie kylančius atlyginimus.

Palyginti, Estijoje tik 58% vadovų teikia didelę reikšmę naujiems konkurentams, Latvijoje – 52%.

Tuo metu nepakankamą aukštos kvalifikacijos darbuotojų pasiūlą maždaug 4 iš 5 vadovų linksniuoja visose trijose šalyse.

2016 m. spalį vykusiame tyrime sudalyvavo 108 Lietuvos įmonių, kurių pajamos siekia daugiau nei 30 mln. Eur, vadovai, taip pat 200 vadovų iš Latvijos ir Estijos.

Klausimynas buvo rengiamas pagal pasaulinį vadovų tyrimą, kurio rezultatus „PwC“ kasmet skelbia Davoso forume.