EBPO: algų augimą suvalgo technologijų „superžvaigždės“
Nors nedarbo lygis daugumoje EBPO šalių, prie kurių Lietuva prisijungė ketvirtadienį, grįžo į prieškrizinį lygį, atlyginimų augimas – ne. Tai stebina, turint omeny, kad daugelyje darbo rinkų padėtis yra labai įtempta, stebimas didelis specialistų trūkumas.
Iki krizės EBPO šalyse vidutiniškai algos per metus, įvertinus infliaciją, augo 2,2%, o dabar užmokesčio kilimas sulėtėjo iki 1,2%.
Anot EBPO, vangų algų augimą lemia tai, kad augantis produktyvumas nebevirsta didesnėmis algomis visiems darbuotojams, kaip būdavo anksčiau, rašo „Reuters“.
Anksčiau mažėjant nedarbo lygiui, augdavo algos, kurios lemdavo didesnę infliaciją. Tačiau po finansų krizės ši tendencija matyti ne visose šalyse.
EBPO teigia, kad pastaruoju metu produktyvumo augimą daugiausia lemia nedidelis skaičius inovatyvių bendrovių, kurios masiškai investuoja į technologijas, tačiau samdo, palyginti, mažai darbuotojų.
Dėl to, nors šalių bendrosios nacionalinės pajamos auga, jos vis mažiau nugula į darbuotojų kišenes, o daugiau lieka investuotojų rankose. Labiausiai ši tendencija matoma JAV, Korėjoje, Japonijoje ir Airijoje.
Pastarosios šalies BVP augina palanki mokestinė aplinka, kuri pritraukia JAV technologijų milžines, bet ne visada atneša naudos Airijos gyventojams.
EBPO pataria šalims spręsti šią problemą suteikiant darbuotojams papildomų įgūdžių bei rūpinantis švietimo kokybe. Taip pat esą algų nelygybę galėtų padėti spręsti pagelbėti kolektyvinės derybos su darbuotojų atstovais ir darbdaviais.
Lietuva algų augimo tempu pastaruoju metu skųstis negali. Šių metų pirmą ketvirtį, palyginti su laikotarpiu prieš metus, darbo kaštai Lietuvoje augo 9% - tai ketvirtas didžiausias rezultatas ES.
Kita vertus, per pastaruosius penkerius metus šalyje žymiai išaugo pajamų nelygybė. Eurostato duomenimis, pajamų nelygybė Lietuvoje yra viena didžiausių ES. Prieš penkerius metus penktadalio mažiausiai uždirbančių ir penktadalio daugiausiai uždirbančių pajamos skyrėsi penkis kartus. Tuo tarpu 2016 m. šis skirtumas jau siekė 7 kartus.
Didžiausiomis algomis Lietuvoje pasižymi informacijos ir ryšių bei finansų ir draudimo veiklos sektoriai. Čia atlyginimai vidutiniškai yra maždaug 1,8 karto didesni už šalies vidurkį.
