Bėdos dėl finansų burbulų

Publikuota: 2015-10-27
Howardas Daviesas, „Royal Bank of Scotland“ prezidentas. UPPA / „Photoshot“ / „Scanpix“ nuotr.
Howardas Daviesas, „Royal Bank of Scotland“ prezidentas. UPPA / „Photoshot“ / „Scanpix“ nuotr.
„Royal Bank of Scotland“ prezidentas

Visai netrukus po to, kai paaiškėjo tikrasis 2008-ųjų metų finansų krizės mastas, užvirė gyvi debatai apie tai, ar centriniai bankai ir reguliavimo įstaigos galėjo – ir turėjo – padaryti daugiau, kad būtų užbėgta krizei už akių. Vadovaujantis tradiciniu požiūriu, kurio, pažymėtina, laikosi ir buvęs JAV federalinio rezervų banko pirmininkas Alanas Greenspanas, visi bandymai iš anksto pradurti finansų burbulus yra pasmerkti žlugti. Daugiausia, ką gali centriniai bankai, – sutvarkyti po to kilusią netvarką.

Burbulų badymas išties gali be reikalo prislopinti augimą, negana to, brangiai kainuoti visuomenei. Vis dėlto girdėti ir kontrargumentų: Tarptautinių atsiskaitymų banko (angl. BIS) ekonomistai tvirtina, kad krizės kaina buvo tokia didelė, o padarinių šalinimas toks ilgas, jog dabar tikrai turėtume paieškoti būdų, kaip, pastebėjus pavojingas likvidumo ir kreditų santalkas, imtis prevencinių veiksmų.

Dėl to paskutiniame Tarptautinio valiutos fondo susitikime Limoje (Peru) ir užvirė aršus (nors taip pat paslaptingas ir mandagus) dviejų šalių ginčas. Ieškantiesiems literatūrinių paralelių jis priminė Jonathano Swifto „Guliverio keliones“. Guliveris pamato atsidūręs dviejų genčių kare: viena gentis įsitikinusi, kad virtą kiaušinį visada reikia pradėti lupti nuo smailojo galo, kita karštai gina nuomonę, kad šaukštelis geriau telpa į bukąjį, apvalainą galą.

Būtų teisinga sakyti, kad nuo 2008-ųjų debatai mažai tepasistūmėjo į priekį. Svarbiausia tai, kad prie politikos kūrėjų priemonių komplekto buvo pridėtas makroprudencinis reguliavimas. Paprastai tariant, logiška keisti bankų kapitalo reikalavimus pagal finansinį ciklą. Kai kreditai dalijami sparčiai, dera padidinti bankų kapitalo reikalavimus kaip apsaugą nuo padidėjusios rizikos. Šis kapitalo padidinimas viršytų rodiklį, kurį galbūt diktuotų mikroprudencinis reguliavimas. Laikantis tokio požiūrio, pagal naująsias Bazelio taisykles galima reikalauti, kad bankai palaikytų vadinamąjį anticiklinį papildomo kapitalo rezervą.

Vis dėlto jeigu dabar anticiklinio rezervo idėja taptų visuotinai priimtina, ką kalbėti apie „branduolinę alternatyvą“ pradurti burbulą: ar leistina didinti palūkanų normas reaguojant į kreditų bumą, nors infliacijos norma tebėra žemiau ribos? Ir ar centriniams bankams turėtų būti nustatytas konkretus finansinio stabilumo tikslas, atskirtas nuo siektino infliacijos rodiklio?

Jaime’as Caruana, BIS generalinis valdytojas ir buvęs Ispanijos banko valdytojas, į abu klausimus atsako teigiamai. Limoje jis tvirtino, kad vadinamasis „atskyrimo principas“, pagal kurį monetarinis ir finansinis stabilumas vertinami skirtingai ir jų stebėsena pavedama skirtingoms įstaigoms, nebeturi prasmės.

Sąveika tarp šių dviejų politikų, žinoma, neišvengiamai bus, tačiau J. Caruna teigia, jog neteisinga sakyti, jog apie finansinį stabilumą žinome per mažai, kad galėtume imtis prevencinių veiksmų. Anot jo, apie burbulus žinome tiek pat, kiek ir apie infliaciją, ir centrinių bankų reikmė keisti palūkanų normas dėl kitų priežasčių negu vartojimo kainų tendencijų trumpalaikis valdymas turėtų būti atvirai pripažinta.

Susitikime Limoje priešingą konservatyvų požiūrį išsakė Europos Centrinio Banko atstovas Beno?t C?uré. Anot jo, Centriniam Bankui būtinas labai paprastas mandatas, kuris leistų bankui atvirai paaiškinti savo veiksmus ir už juos atsakyti. Tad leiskime centriniams bankams laikytis atskyrimo principo, „kuris supaprastina mūsų gyvenimą. Mes juk nenorime komplikuotų tikslų.“

B. C?uré atrodo, kad pastangos palaikyti finansinį stabilumą patenka į skyrelį „pernelyg sudėtinga“. Netgi makroprudencinis reguliavimas yra abejotinos vertės: priežiūros įstaigos turėtų apsiriboti pavienių įstaigų priežiūra ir palikti makrolygmens politiką suaugusiesiems.

Nemat Shafik, Anglijos banko valdytojo pavaduotoja, bandė laikytis tarpinės pozicijos ir pasiūlė tris gynybos nuo finansinio nestabilumo linijas.

Jos žodžiais tariant, mikroprudencinis reguliavimas yra pirmoji gynybos linija: jeigu visi bankai skolins apdairiai ir išmintingai, kolektyvinių ekscesų tikimybė bus mažesnė. Tačiau antroji gynybos linija yra makroprudencinis manipuliavimas kapitalo reikalavimais, kuris turi būti taikomas visiems vienodai arba pasirinktiems rinkos segmentams, pavyzdžiui, hipotekų. Ir jeigu jau niekas kitas nepadeda pasiekti finansinio stabilumo, centriniai bankai gali keisti palūkanų normas. Kadangi Britanijos teisės aktuose kapitalo reguliavimas ir palūkanų normų politika pavesti Anglijos banko dviem skirtingiems komitetams, kuriuose tarnauja skirtingi nariai, N. Shafik strategija pareikalautų gudrių politinių ir biurokratinių manevrų.

2008-ųjų krizės priežastims ir padariniams tirti užsakyta aibė tyrimų, analizių bei rengiama daugybė debatų, todėl atrodo keistoka, kad aukštesniojo rango centrinių bankų tarnautojai vis dar taip kategoriškai pasidaliję esminiu finansinio stabilumo klausimu. Per visas tas dienas, praleistas slaptoje konklavoje Bazelyje, tuštindami BIS legendomis apipintą vyno rūsį, jie, regis, nepriėjo bendros nuomonės.

Mano nuomone, J. Caruana Limoje pateikė geriausius argumentus, o B. C?uré – prasčiausius. Dėl neapsunkinto gyvenimo, net jeigu ir žinai, kad jis netobulas, laikytis paprasto tikslo, yra mažų mažiausiai neskoninga. Reikia, kad mūsų centrinių bankų tarnautojai priimtų sudėtingus sprendimus ir gebėtų suderinti galimai prieštaraujančius vienas kitam tikslus. Sutinkame su tuo, kad jie ne visada bus teisūs. Vis dėlto jų pareiga, be abejonės, yra pasimokyti iš didžiausio per pastaruosius 80 metų finansinio kracho, o ne užsispyrusiai, nepaisant nieko, toliau taikyti tuos pačius nepasiteisinusius metodus.

„Royal Bank of Scotland“ prezidentas Howardas Daviesas, buvęs pirmasis Jungtinės Karalystės finansinių paslaugų teikėjų priežiūros institucijos pirmininkas (1997–2003), anksčiau ėjo Londono ekonomikos mokyklos direktoriaus (2003–2011), Anglijos banko valdytojo pavaduotojo ir Britanijos pramonininkų konfederacijos generalinio direktoriaus pareigas.

Autoriaus teisės priklauso „Project Syndicate“, 2015 m. www.project-syndicate.org

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Prieš rinkimus Seimas dalinti paramą leido ir paliegusioms VVĮ

Antradienį Seime pritarta Labdaros ir paramos įstatymo pataisoms, kuriomis numatoma, kad kuo kuklesnį pelną...

Finansai
09:42
Palyginimas: per 14 metų „Sodra“ pralenkė pensijų fondus visu ratu Premium 1

Vidutinė antros pakopos pensijų fondų grąža pastaruosius 14 metų buvo perpus mažesnė nei vidutinis „Sodros“...

Finansai
05:45
Išaugo einamosios sąskaitos perteklius

2018 m. lapkritį Lietuvos einamosios sąskaitos balansas buvo teigiamas – 246 mln. Eur, tai geriausias...

Finansai
2019.01.15
Eksporto kredito draudimas – jau ir stambiam verslui Premium

Nuo metų pradžios jau ir didelės įmonės, eksportuojančios lietuviškos kilmės produkciją į valstybes su didele...

Pramonė
2019.01.15
Įvaizdžio nėra, fantazija išlaidauti – be ribų 15

Lietuva neturi įvaizdžio. Nes jo kūrėjai – nieko verti. Metų metais kiekviena Vyriausybė išleidžia šiam...

Rinkodara
2019.01.15
Detalūs medicininės įrangos viešojo pirkimo techninės specifikacijos reikalavimai gali būti neteisėti Rėmėjo turinys

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakė dėl reikalavimų, taikytinų medicininės įrangos viešojo pirkimo...

Finansai
2019.01.14
Tikrovės testas, arba Kiek reikia turto sočiai senatvei Premium 4

Papildomų pajamų senatvėje galima tikėtis ir iš per gyvenimą sukaupto turto – santaupų, nekilnojamojo ir...

Finansai
2019.01.14
Bankroto administratorių skyrimo sistema skaidresnė, bet stengtis neskatina Premium

Vieni rinkos dalyviai tvirtina, kad nuo 2015 m. veikianti automatinė bankroto administratorių skyrimo tvarka...

Verslo aplinka
2019.01.13
Technogidas: programėlės jūsų pinigams 5

Bankai Lietuvoje vis stipriau ragina klientus naudotis įvairiomis elektroninėmis platformomis, o ne kliautis...

Technologijos
2019.01.13
Didžiosios ES šalys spaudžia apmokestinti IT bendroves Premium 6

Prancūzija ir Didžioji Britanija duoda suprasti, kad jeigu nebus pasiekta bendrų susitarimų ES ar EBPO lygiu,...

Finansai
2019.01.13
Seimas linkęs susieti savivaldos įmonių paramos dydį su uždirbtu pelnu 2

Seimas penktadienį neuždraudė savivaldybių kontroliuojamoms įmonėms bei jų antrinėms bendrovėms teikti paramą...

Verslo aplinka
2019.01.11
Po mokesčių amnestijos – VMI įspūdingi patikrinimų planai Premium 3

Kartu su mokesčiu amnestija VMI skelbia ir pusmečio trukmės tikrinimų moratoriumą, tačiau vėliau turi didelių...

Finansai
2019.01.11
Lietuvos įmonės vis daugiau skolinasi užsienyje

Lietuvos bendrovių (be bankų ir draudikų) finansinis turtas 2018 m. trečiojo ketvirčio pabaigoje sudarė 45,7...

Finansai
2019.01.10
VMI skelbia amnestiją ir patikrinimų moratoriumą 2

2019 m. pirmąjį pusmetį bus galimybė be baudų ir delspinigių deklaruoti „pamirštas“ pajamas. Tokia amnestija...

Finansai
2019.01.10
Dividendų mažiau mokės EPSO-G, Klaipėdos uostas ir Klaipėdos nafta

Vyriausybė trečiadienį be platesnių diskusijų, kaip valstybinis verslas galėtų duoti didesnę naudą mokesčių...

Finansai
2019.01.10
Opcionams – dalinė „amnestija“ 2

Siekdama gerokai padidinti startuolių skaičių Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM), dar dirbdama po Ūkio...

Finansai
2019.01.10
Plečia darbuotojų akcijų opcionų lengvatas Premium

Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlo nustatyti, kad nuo darbuotojams suteiktų pasirenkamųjų sandorių...

Finansai
2019.01.10
M. Jurgilas: planuojama ambicinga fintech plėtra 26

Vyriausybės patvirtintas finansinių technologijų (fintech) sektoriaus plėtros planas yra pakankamai...

Finansai
2019.01.09
Nauja sandorių kainodara ateina su didesnėmis baudomis Premium

Šimtams didžiųjų Lietuvos bendrovių atsiranda prievolė parengti gerokai išsamesnius sandorių kainodaros tarp...

Finansai
2019.01.09
Nemokumo reformos pažadai kreditoriams Premium 5

Iš bankrutavusių įmonių kreditoriai teatgauna nedidelę skolų dalį, ypač mažai jų susigrąžina verslo įmonės.

Verslo aplinka
2019.01.09

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau