Bėdos dėl finansų burbulų

Publikuota: 2015-10-27
Howardas Daviesas, „Royal Bank of Scotland“ prezidentas. UPPA / „Photoshot“ / „Scanpix“ nuotr.
Howardas Daviesas, „Royal Bank of Scotland“ prezidentas. UPPA / „Photoshot“ / „Scanpix“ nuotr.
„Royal Bank of Scotland“ prezidentas

Visai netrukus po to, kai paaiškėjo tikrasis 2008-ųjų metų finansų krizės mastas, užvirė gyvi debatai apie tai, ar centriniai bankai ir reguliavimo įstaigos galėjo – ir turėjo – padaryti daugiau, kad būtų užbėgta krizei už akių. Vadovaujantis tradiciniu požiūriu, kurio, pažymėtina, laikosi ir buvęs JAV federalinio rezervų banko pirmininkas Alanas Greenspanas, visi bandymai iš anksto pradurti finansų burbulus yra pasmerkti žlugti. Daugiausia, ką gali centriniai bankai, – sutvarkyti po to kilusią netvarką.

Burbulų badymas išties gali be reikalo prislopinti augimą, negana to, brangiai kainuoti visuomenei. Vis dėlto girdėti ir kontrargumentų: Tarptautinių atsiskaitymų banko (angl. BIS) ekonomistai tvirtina, kad krizės kaina buvo tokia didelė, o padarinių šalinimas toks ilgas, jog dabar tikrai turėtume paieškoti būdų, kaip, pastebėjus pavojingas likvidumo ir kreditų santalkas, imtis prevencinių veiksmų.

Dėl to paskutiniame Tarptautinio valiutos fondo susitikime Limoje (Peru) ir užvirė aršus (nors taip pat paslaptingas ir mandagus) dviejų šalių ginčas. Ieškantiesiems literatūrinių paralelių jis priminė Jonathano Swifto „Guliverio keliones“. Guliveris pamato atsidūręs dviejų genčių kare: viena gentis įsitikinusi, kad virtą kiaušinį visada reikia pradėti lupti nuo smailojo galo, kita karštai gina nuomonę, kad šaukštelis geriau telpa į bukąjį, apvalainą galą.

Būtų teisinga sakyti, kad nuo 2008-ųjų debatai mažai tepasistūmėjo į priekį. Svarbiausia tai, kad prie politikos kūrėjų priemonių komplekto buvo pridėtas makroprudencinis reguliavimas. Paprastai tariant, logiška keisti bankų kapitalo reikalavimus pagal finansinį ciklą. Kai kreditai dalijami sparčiai, dera padidinti bankų kapitalo reikalavimus kaip apsaugą nuo padidėjusios rizikos. Šis kapitalo padidinimas viršytų rodiklį, kurį galbūt diktuotų mikroprudencinis reguliavimas. Laikantis tokio požiūrio, pagal naująsias Bazelio taisykles galima reikalauti, kad bankai palaikytų vadinamąjį anticiklinį papildomo kapitalo rezervą.

Vis dėlto jeigu dabar anticiklinio rezervo idėja taptų visuotinai priimtina, ką kalbėti apie „branduolinę alternatyvą“ pradurti burbulą: ar leistina didinti palūkanų normas reaguojant į kreditų bumą, nors infliacijos norma tebėra žemiau ribos? Ir ar centriniams bankams turėtų būti nustatytas konkretus finansinio stabilumo tikslas, atskirtas nuo siektino infliacijos rodiklio?

Jaime’as Caruana, BIS generalinis valdytojas ir buvęs Ispanijos banko valdytojas, į abu klausimus atsako teigiamai. Limoje jis tvirtino, kad vadinamasis „atskyrimo principas“, pagal kurį monetarinis ir finansinis stabilumas vertinami skirtingai ir jų stebėsena pavedama skirtingoms įstaigoms, nebeturi prasmės.

Sąveika tarp šių dviejų politikų, žinoma, neišvengiamai bus, tačiau J. Caruna teigia, jog neteisinga sakyti, jog apie finansinį stabilumą žinome per mažai, kad galėtume imtis prevencinių veiksmų. Anot jo, apie burbulus žinome tiek pat, kiek ir apie infliaciją, ir centrinių bankų reikmė keisti palūkanų normas dėl kitų priežasčių negu vartojimo kainų tendencijų trumpalaikis valdymas turėtų būti atvirai pripažinta.

Susitikime Limoje priešingą konservatyvų požiūrį išsakė Europos Centrinio Banko atstovas Beno?t C?uré. Anot jo, Centriniam Bankui būtinas labai paprastas mandatas, kuris leistų bankui atvirai paaiškinti savo veiksmus ir už juos atsakyti. Tad leiskime centriniams bankams laikytis atskyrimo principo, „kuris supaprastina mūsų gyvenimą. Mes juk nenorime komplikuotų tikslų.“

B. C?uré atrodo, kad pastangos palaikyti finansinį stabilumą patenka į skyrelį „pernelyg sudėtinga“. Netgi makroprudencinis reguliavimas yra abejotinos vertės: priežiūros įstaigos turėtų apsiriboti pavienių įstaigų priežiūra ir palikti makrolygmens politiką suaugusiesiems.

Nemat Shafik, Anglijos banko valdytojo pavaduotoja, bandė laikytis tarpinės pozicijos ir pasiūlė tris gynybos nuo finansinio nestabilumo linijas.

Jos žodžiais tariant, mikroprudencinis reguliavimas yra pirmoji gynybos linija: jeigu visi bankai skolins apdairiai ir išmintingai, kolektyvinių ekscesų tikimybė bus mažesnė. Tačiau antroji gynybos linija yra makroprudencinis manipuliavimas kapitalo reikalavimais, kuris turi būti taikomas visiems vienodai arba pasirinktiems rinkos segmentams, pavyzdžiui, hipotekų. Ir jeigu jau niekas kitas nepadeda pasiekti finansinio stabilumo, centriniai bankai gali keisti palūkanų normas. Kadangi Britanijos teisės aktuose kapitalo reguliavimas ir palūkanų normų politika pavesti Anglijos banko dviem skirtingiems komitetams, kuriuose tarnauja skirtingi nariai, N. Shafik strategija pareikalautų gudrių politinių ir biurokratinių manevrų.

2008-ųjų krizės priežastims ir padariniams tirti užsakyta aibė tyrimų, analizių bei rengiama daugybė debatų, todėl atrodo keistoka, kad aukštesniojo rango centrinių bankų tarnautojai vis dar taip kategoriškai pasidaliję esminiu finansinio stabilumo klausimu. Per visas tas dienas, praleistas slaptoje konklavoje Bazelyje, tuštindami BIS legendomis apipintą vyno rūsį, jie, regis, nepriėjo bendros nuomonės.

Mano nuomone, J. Caruana Limoje pateikė geriausius argumentus, o B. C?uré – prasčiausius. Dėl neapsunkinto gyvenimo, net jeigu ir žinai, kad jis netobulas, laikytis paprasto tikslo, yra mažų mažiausiai neskoninga. Reikia, kad mūsų centrinių bankų tarnautojai priimtų sudėtingus sprendimus ir gebėtų suderinti galimai prieštaraujančius vienas kitam tikslus. Sutinkame su tuo, kad jie ne visada bus teisūs. Vis dėlto jų pareiga, be abejonės, yra pasimokyti iš didžiausio per pastaruosius 80 metų finansinio kracho, o ne užsispyrusiai, nepaisant nieko, toliau taikyti tuos pačius nepasiteisinusius metodus.

„Royal Bank of Scotland“ prezidentas Howardas Daviesas, buvęs pirmasis Jungtinės Karalystės finansinių paslaugų teikėjų priežiūros institucijos pirmininkas (1997–2003), anksčiau ėjo Londono ekonomikos mokyklos direktoriaus (2003–2011), Anglijos banko valdytojo pavaduotojo ir Britanijos pramonininkų konfederacijos generalinio direktoriaus pareigas.

Autoriaus teisės priklauso „Project Syndicate“, 2015 m. www.project-syndicate.org

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Mokesčių reforma: apvalina į sau naudingą pusę 2

Šiemet mokesčių reformos įstatymai buvo priimti pavasario Seimo sesijoje, kai iki jų įsigaliojimo 2019 m.

Finansai
06:30
Seimas atveria kelią įvairių PVM lengvatų svarstymui 7

Seimas antradienį po pateikimo pritarė eilei pasiūlymų taikyti PVM lengvatas ir nutarė toliau jas svarstyti.

Finansai
2018.11.20
Seimas linksta apkarpyti „Sodros“ įmokų naštą 9

Seimas po svarstymo pritarė mokestinės naštos sumažinimui savarankiškai dirbantiems asmenims, o svarstydamas...

Finansai
2018.11.20
Lietuva pagal mokesčių palankumą pasaulyje liko 18 vietoje 1

Lietuva pagal mokesčių sistemos palankumą verslui liko toje pat – 18 vietoje tarp 190 pasaulio šalių, parodė...

Finansai
2018.11.20
N. Mačiulis: ekonomika neaugs tiek, kiek prognozuojama 21

Nerijus Mačiulis, banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas, sako, jog Lietuvos ekonomika per artimiausius...

Finansai
2018.11.20
2019 m. įsigalioja pranešėjų apsauga – nauja rizika verslui Premium 3

Pranešti apie pažeidimus įmonėje bus gerokai paprasčiau, o tai padariusiam asmeniui garantuojamas...

Finansai
2018.11.20
Euro zonoje – didžiausias kainų šuolis per 6 metus 7

Euro zonos kainos šių metų spalio mėn. augo sparčiausiai per paskutinius šešerius metus. Tokį pokytį lėmė...

Finansai
2018.11.20
Paramai skirta GPM dalis nuo 2% mažėja iki 1,06% 4

Nuo 2019 m. darbo užmokestis dauginamas iš koeficiento 1,289, didėja ir pajamų mokesčio tarifas, todėl...

Finansai
2018.11.20
Italai užčiuopė Lietuvos potencialą – nori atsiriekti 10% bankų dominuojamos rinkos Premium

Į Lietuvos faktoringo paslaugų rinką žengė Italijos verslininkų įsteigtas naujokas „Vilnius factoring...

Rinkos
2018.11.20
Statistikos departamentas atleidžia 18 darbuotojų 4

Po struktūrinių pokyčių Statistikos departamente sumažėjo padalinių ir darbuotojų skaičius.

Finansai
2018.11.20
MMA pokyčiai didina neapmokestinamus dienpinigius Premium

2019 m. minimali mėnesinė alga didėja nuo 400 iki 555 Eur, todėl ne itin didelį darbo užmokestį gaunantiems...

Finansai
2018.11.19
Teismas: draudimas apima ir keleivio su durelėmis padarytą žalą 19

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo apsauga plečiasi – dabar ji apima ne tik...

Finansai
2018.11.19
Iš 1 mlrd. Eur ES paramos šiemet dar nepanaudota 605 mln. Eur 9

Šiemet Valstybės biudžete suplanuota panaudoti beveik 1 mlrd. Eur Europos Sąjungos (ES) paramos, tačiau kol...

Finansai
2018.11.19
Planas B dėl GPAIS – gruodžio pradžioje Premium

Verslui skambinant pavojaus varpais dėl streikuojančios GPAIS sistemos, Aplinkos ministerija planuoja, kad...

Kinija: mumis pasitikėjusios šalys nepateks į skolos spąstus 8

Kinija užtikrina, kad jokia šalis, finansų srityje nusprendusi bendradarbiauti su Kinija, dėl tokio savo...

Rinkos
2018.11.18
Kiekvienam lietuviui po biuletenį, rytoj - po du! 13

3,1 milijono – tiek nedarbingumo pažymėjimų buvo išduota 2017 metais Lietuvoje. Vos prieš penkerius metus jų...

Finansai
2018.11.17
Užsienyje gyvenantys asmenys į Lietuvą pernai pervedė 1,1 mlrd. Eur 11

Gyventojų perlaidos iš užsienio į Lietuvą 2017 m. siekė 1,109 mlrd. Eur, tuo tarpu Lietuvos gyventojų...

Finansai
2018.11.16
Seime stringa Vyriausybės siūlymas didinti individualios veiklos apmokestinimą 2

Savarankiškai ir individualiai dirbantys gyventojai įmokas „Sodrai“ ir toliau turėtų mokėti tik nuo dalies...

Finansai
2018.11.16
Šešėlinė ekonomika: uždaras ratas 37

Šešėlis Lietuvoje vis dar laiko apglėbęs didelę šalies ekonomikos dalį ir, nors ne viena Vyriausybė mėgino jį...

Finansai
2018.11.16
Tyrimas: lietuviai šešėlį toleruoja, tačiau nori geresnių paslaugų iš valstybės 13

Apie trečdalis Lietuvos gyventojų pirko prekių ir pajamų, kurioms buvo neišduotas čekis, dar didesnė dalis...

Finansai
2018.11.15

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau