Bėdos dėl finansų burbulų

Publikuota: 2015-10-27
Howardas Daviesas, „Royal Bank of Scotland“ prezidentas. UPPA / „Photoshot“ / „Scanpix“ nuotr.
Howardas Daviesas, „Royal Bank of Scotland“ prezidentas. UPPA / „Photoshot“ / „Scanpix“ nuotr.
„Royal Bank of Scotland“ prezidentas

Visai netrukus po to, kai paaiškėjo tikrasis 2008-ųjų metų finansų krizės mastas, užvirė gyvi debatai apie tai, ar centriniai bankai ir reguliavimo įstaigos galėjo – ir turėjo – padaryti daugiau, kad būtų užbėgta krizei už akių. Vadovaujantis tradiciniu požiūriu, kurio, pažymėtina, laikosi ir buvęs JAV federalinio rezervų banko pirmininkas Alanas Greenspanas, visi bandymai iš anksto pradurti finansų burbulus yra pasmerkti žlugti. Daugiausia, ką gali centriniai bankai, – sutvarkyti po to kilusią netvarką.

Burbulų badymas išties gali be reikalo prislopinti augimą, negana to, brangiai kainuoti visuomenei. Vis dėlto girdėti ir kontrargumentų: Tarptautinių atsiskaitymų banko (angl. BIS) ekonomistai tvirtina, kad krizės kaina buvo tokia didelė, o padarinių šalinimas toks ilgas, jog dabar tikrai turėtume paieškoti būdų, kaip, pastebėjus pavojingas likvidumo ir kreditų santalkas, imtis prevencinių veiksmų.

Dėl to paskutiniame Tarptautinio valiutos fondo susitikime Limoje (Peru) ir užvirė aršus (nors taip pat paslaptingas ir mandagus) dviejų šalių ginčas. Ieškantiesiems literatūrinių paralelių jis priminė Jonathano Swifto „Guliverio keliones“. Guliveris pamato atsidūręs dviejų genčių kare: viena gentis įsitikinusi, kad virtą kiaušinį visada reikia pradėti lupti nuo smailojo galo, kita karštai gina nuomonę, kad šaukštelis geriau telpa į bukąjį, apvalainą galą.

Būtų teisinga sakyti, kad nuo 2008-ųjų debatai mažai tepasistūmėjo į priekį. Svarbiausia tai, kad prie politikos kūrėjų priemonių komplekto buvo pridėtas makroprudencinis reguliavimas. Paprastai tariant, logiška keisti bankų kapitalo reikalavimus pagal finansinį ciklą. Kai kreditai dalijami sparčiai, dera padidinti bankų kapitalo reikalavimus kaip apsaugą nuo padidėjusios rizikos. Šis kapitalo padidinimas viršytų rodiklį, kurį galbūt diktuotų mikroprudencinis reguliavimas. Laikantis tokio požiūrio, pagal naująsias Bazelio taisykles galima reikalauti, kad bankai palaikytų vadinamąjį anticiklinį papildomo kapitalo rezervą.

Vis dėlto jeigu dabar anticiklinio rezervo idėja taptų visuotinai priimtina, ką kalbėti apie „branduolinę alternatyvą“ pradurti burbulą: ar leistina didinti palūkanų normas reaguojant į kreditų bumą, nors infliacijos norma tebėra žemiau ribos? Ir ar centriniams bankams turėtų būti nustatytas konkretus finansinio stabilumo tikslas, atskirtas nuo siektino infliacijos rodiklio?

Jaime’as Caruana, BIS generalinis valdytojas ir buvęs Ispanijos banko valdytojas, į abu klausimus atsako teigiamai. Limoje jis tvirtino, kad vadinamasis „atskyrimo principas“, pagal kurį monetarinis ir finansinis stabilumas vertinami skirtingai ir jų stebėsena pavedama skirtingoms įstaigoms, nebeturi prasmės.

Sąveika tarp šių dviejų politikų, žinoma, neišvengiamai bus, tačiau J. Caruna teigia, jog neteisinga sakyti, jog apie finansinį stabilumą žinome per mažai, kad galėtume imtis prevencinių veiksmų. Anot jo, apie burbulus žinome tiek pat, kiek ir apie infliaciją, ir centrinių bankų reikmė keisti palūkanų normas dėl kitų priežasčių negu vartojimo kainų tendencijų trumpalaikis valdymas turėtų būti atvirai pripažinta.

Susitikime Limoje priešingą konservatyvų požiūrį išsakė Europos Centrinio Banko atstovas Beno?t C?uré. Anot jo, Centriniam Bankui būtinas labai paprastas mandatas, kuris leistų bankui atvirai paaiškinti savo veiksmus ir už juos atsakyti. Tad leiskime centriniams bankams laikytis atskyrimo principo, „kuris supaprastina mūsų gyvenimą. Mes juk nenorime komplikuotų tikslų.“

B. C?uré atrodo, kad pastangos palaikyti finansinį stabilumą patenka į skyrelį „pernelyg sudėtinga“. Netgi makroprudencinis reguliavimas yra abejotinos vertės: priežiūros įstaigos turėtų apsiriboti pavienių įstaigų priežiūra ir palikti makrolygmens politiką suaugusiesiems.

Nemat Shafik, Anglijos banko valdytojo pavaduotoja, bandė laikytis tarpinės pozicijos ir pasiūlė tris gynybos nuo finansinio nestabilumo linijas.

Jos žodžiais tariant, mikroprudencinis reguliavimas yra pirmoji gynybos linija: jeigu visi bankai skolins apdairiai ir išmintingai, kolektyvinių ekscesų tikimybė bus mažesnė. Tačiau antroji gynybos linija yra makroprudencinis manipuliavimas kapitalo reikalavimais, kuris turi būti taikomas visiems vienodai arba pasirinktiems rinkos segmentams, pavyzdžiui, hipotekų. Ir jeigu jau niekas kitas nepadeda pasiekti finansinio stabilumo, centriniai bankai gali keisti palūkanų normas. Kadangi Britanijos teisės aktuose kapitalo reguliavimas ir palūkanų normų politika pavesti Anglijos banko dviem skirtingiems komitetams, kuriuose tarnauja skirtingi nariai, N. Shafik strategija pareikalautų gudrių politinių ir biurokratinių manevrų.

2008-ųjų krizės priežastims ir padariniams tirti užsakyta aibė tyrimų, analizių bei rengiama daugybė debatų, todėl atrodo keistoka, kad aukštesniojo rango centrinių bankų tarnautojai vis dar taip kategoriškai pasidaliję esminiu finansinio stabilumo klausimu. Per visas tas dienas, praleistas slaptoje konklavoje Bazelyje, tuštindami BIS legendomis apipintą vyno rūsį, jie, regis, nepriėjo bendros nuomonės.

Mano nuomone, J. Caruana Limoje pateikė geriausius argumentus, o B. C?uré – prasčiausius. Dėl neapsunkinto gyvenimo, net jeigu ir žinai, kad jis netobulas, laikytis paprasto tikslo, yra mažų mažiausiai neskoninga. Reikia, kad mūsų centrinių bankų tarnautojai priimtų sudėtingus sprendimus ir gebėtų suderinti galimai prieštaraujančius vienas kitam tikslus. Sutinkame su tuo, kad jie ne visada bus teisūs. Vis dėlto jų pareiga, be abejonės, yra pasimokyti iš didžiausio per pastaruosius 80 metų finansinio kracho, o ne užsispyrusiai, nepaisant nieko, toliau taikyti tuos pačius nepasiteisinusius metodus.

„Royal Bank of Scotland“ prezidentas Howardas Daviesas, buvęs pirmasis Jungtinės Karalystės finansinių paslaugų teikėjų priežiūros institucijos pirmininkas (1997–2003), anksčiau ėjo Londono ekonomikos mokyklos direktoriaus (2003–2011), Anglijos banko valdytojo pavaduotojo ir Britanijos pramonininkų konfederacijos generalinio direktoriaus pareigas.

Autoriaus teisės priklauso „Project Syndicate“, 2015 m. www.project-syndicate.org

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
6.321 gyventojas gavo „Sodros“ priminimus apie mokėtiną PSD 5

„Sodra“ šiandien išsiuntė pranešimus 6.321 gyventojui, kuriam šį mėnesį gali tekti savarankiškai sumokėti...

Finansai
2018.07.20
1 mlrd. Eur mokesčių reformai – puiku. O kada pinigai sugrįš? 11

Mokesčių reforma viešiesiems finansams kainuos apie 330 mln. Eur kasmet (1 mlrd. Eur per trejus metus),...

Finansai
2018.07.20
Uždirbantys nuo 1.600 Eur iki 3.600 Eur palikti mokesčių reformos užribyje Premium 8

Nurimus mokesčių reformos aistroms, aiškėja, kad daliai dirbančiųjų reforma jokios įtakos neturės. Labiausiai...

Finansai
2018.07.20
Į biudžetą gauta daugiau PVM, mažiau – gyventojų pajamų, pelno mokesčių 3

Valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai pajamų gavo 0,1% (5,9 mln. Eur) daugiau nei prognozuota ir 6,2%...

Finansai
2018.07.19
Pajamoms iš NT ir akcijų didesnis pajamų mokesčio tarifas bus taikomas nuo 150.000 Eur Premium 8

Pajamos, kurios nepriskiriamos darbo užmokesčiui, individualios veiklos pajamoms ar dividendams, nuo kitų...

Finansai
2018.07.19
Šapoka: sprendimų dėl automobilių mokesčio galima tikėtis rudenį 34

Sprendimai dėl automobilių mokesčio galėtų paaiškėti rudenį, teigia finansų ministras. Pasak Viliaus Šapokos,...

Transportas
2018.07.19
Elektroniniai važtaraščiai padėjo aptikti nelegalias vadovo statybas 3

Šių metų liepos 19–20 d. visoje Lietuvoje rengiamos su statybų sektoriumi susijusių įmonių krovinių patikros...

Finansai
2018.07.18
„Sodra“ paaiškina, kaip keisis išmokos po mokesčių reformos 2

„Sodra“ sulaukia nemažai klausimų iš gyventojų, kaip 2019 m. keisis įvairios socialinio draudimo išmokos.

Finansai
2018.07.18
54.000 Lietuvos gyventojų sulauks VMI laiškų 7

Gyventojai, kurie deklaravo pajamas už 2017 metus, tačiau iki šiandien dar nesumokėjo gyventojų pajamų...

Finansai
2018.07.18
Bankai atsisako klientų, o pakilęs spiečius ieško naujo avilio Premium 5

Latvijos, Estijos, Kipro ir daugelio kitų Europos Sąjungos šalių bankai atsisako senųjų klientų, jeigu šie...

Finansai
2018.07.18
Jeffas Bezosas tapo turtingiausiu žmogumi šių laikų istorijoje 5

El. prekybos milžinės „Amazon“ įkūrėjo ir vadovo Jeffo Bezoso turto vertė pirmadienį perkopė 150 mlrd. USD.

Vadyba
2018.07.17
Trumpesni senaties terminai – mažiau delspinigių Premium 1

Trumpesnis senaties terminas Lietuvoje pagerins mokestinę aplinką. Jo sutrumpinimas nuo 3 iki 5 metų rodo,...

Finansai
2018.07.17
VMI paaiškina Seimo priimtus gyventojų pajamų mokesčio pakeitimus 15

Valstybinė mokesčių inspekcija informuoja apie šių metų birželio 28 d. Seimo priimtus Gyventojų pajamų...

Finansai
2018.07.17
Interviu: kaip Lietuvai patekti į „Doing Business“ 10-uką ir nesugriauti pensijų sistemos Premium 2

Kad patektų į verslui patraukliausių šalių dešimtuką, Lietuvai pertvarkyti mokesčių sistemos nepakaks. Kur...

Verslo aplinka
2018.07.17
Pasitikrinkite, ar nesate „Cryptojacking” taikinyje 3

Visame pasaulyje plinta „Blockchain” taikymas įvairiose srityse, todėl nenuostabu, kad šios technologijos...

Finansai
2018.07.16
„TransferGo“ gavo elektroninių pinigų licenciją 3

Lietuvos bankas suteikė elektroninių pinigų įstaigos licenciją piniginių perlaidų startuoliui „TransferGo“.

Technologijos
2018.07.16
Didžiausių Lietuvos bendrovių TOP 1000: verslas nusiteikęs optimistiškai Premium 2

Įvairių sričių įmonių vadovai džiugiai nusiteikę ne tik kalbėdami apie praėjusių metų rezultatus, bet ir...

Verslo klasė
2018.07.16
Pinigai, keliantys galvos skausmą 14

Pinigai, kaip ir lazda, irgi turi du galus: galvą skauda, kai jų nėra, bet, ko gero, dar labiau skauda, kai...

Finansai
2018.07.16
Agrokoncerną vejasi trąšų muitai Premium 3

Muitinės departamentas (MD) įsivėlė į ikiteisminį ginčą su rusiškų trąšų importuotojais dėl priskaičiuotų...

Agroverslas
2018.07.16
Ar svarbu, kas moka mokesčius nuo algos 34

Nuo 2019 m. Lietuvoje įsigalioja nauja atlyginimų skaičiavimo tvarka, kai „Sodros“ įmokos bus konsoliduotos...

Finansai
2018.07.14

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau