Bėdos dėl finansų burbulų

Publikuota: 2015-10-27
Howardas Daviesas, „Royal Bank of Scotland“ prezidentas. UPPA / „Photoshot“ / „Scanpix“ nuotr.
Howardas Daviesas, „Royal Bank of Scotland“ prezidentas. UPPA / „Photoshot“ / „Scanpix“ nuotr.
„Royal Bank of Scotland“ prezidentas

Visai netrukus po to, kai paaiškėjo tikrasis 2008-ųjų metų finansų krizės mastas, užvirė gyvi debatai apie tai, ar centriniai bankai ir reguliavimo įstaigos galėjo – ir turėjo – padaryti daugiau, kad būtų užbėgta krizei už akių. Vadovaujantis tradiciniu požiūriu, kurio, pažymėtina, laikosi ir buvęs JAV federalinio rezervų banko pirmininkas Alanas Greenspanas, visi bandymai iš anksto pradurti finansų burbulus yra pasmerkti žlugti. Daugiausia, ką gali centriniai bankai, – sutvarkyti po to kilusią netvarką.

Burbulų badymas išties gali be reikalo prislopinti augimą, negana to, brangiai kainuoti visuomenei. Vis dėlto girdėti ir kontrargumentų: Tarptautinių atsiskaitymų banko (angl. BIS) ekonomistai tvirtina, kad krizės kaina buvo tokia didelė, o padarinių šalinimas toks ilgas, jog dabar tikrai turėtume paieškoti būdų, kaip, pastebėjus pavojingas likvidumo ir kreditų santalkas, imtis prevencinių veiksmų.

Dėl to paskutiniame Tarptautinio valiutos fondo susitikime Limoje (Peru) ir užvirė aršus (nors taip pat paslaptingas ir mandagus) dviejų šalių ginčas. Ieškantiesiems literatūrinių paralelių jis priminė Jonathano Swifto „Guliverio keliones“. Guliveris pamato atsidūręs dviejų genčių kare: viena gentis įsitikinusi, kad virtą kiaušinį visada reikia pradėti lupti nuo smailojo galo, kita karštai gina nuomonę, kad šaukštelis geriau telpa į bukąjį, apvalainą galą.

Būtų teisinga sakyti, kad nuo 2008-ųjų debatai mažai tepasistūmėjo į priekį. Svarbiausia tai, kad prie politikos kūrėjų priemonių komplekto buvo pridėtas makroprudencinis reguliavimas. Paprastai tariant, logiška keisti bankų kapitalo reikalavimus pagal finansinį ciklą. Kai kreditai dalijami sparčiai, dera padidinti bankų kapitalo reikalavimus kaip apsaugą nuo padidėjusios rizikos. Šis kapitalo padidinimas viršytų rodiklį, kurį galbūt diktuotų mikroprudencinis reguliavimas. Laikantis tokio požiūrio, pagal naująsias Bazelio taisykles galima reikalauti, kad bankai palaikytų vadinamąjį anticiklinį papildomo kapitalo rezervą.

Vis dėlto jeigu dabar anticiklinio rezervo idėja taptų visuotinai priimtina, ką kalbėti apie „branduolinę alternatyvą“ pradurti burbulą: ar leistina didinti palūkanų normas reaguojant į kreditų bumą, nors infliacijos norma tebėra žemiau ribos? Ir ar centriniams bankams turėtų būti nustatytas konkretus finansinio stabilumo tikslas, atskirtas nuo siektino infliacijos rodiklio?

Jaime’as Caruana, BIS generalinis valdytojas ir buvęs Ispanijos banko valdytojas, į abu klausimus atsako teigiamai. Limoje jis tvirtino, kad vadinamasis „atskyrimo principas“, pagal kurį monetarinis ir finansinis stabilumas vertinami skirtingai ir jų stebėsena pavedama skirtingoms įstaigoms, nebeturi prasmės.

Sąveika tarp šių dviejų politikų, žinoma, neišvengiamai bus, tačiau J. Caruna teigia, jog neteisinga sakyti, jog apie finansinį stabilumą žinome per mažai, kad galėtume imtis prevencinių veiksmų. Anot jo, apie burbulus žinome tiek pat, kiek ir apie infliaciją, ir centrinių bankų reikmė keisti palūkanų normas dėl kitų priežasčių negu vartojimo kainų tendencijų trumpalaikis valdymas turėtų būti atvirai pripažinta.

Susitikime Limoje priešingą konservatyvų požiūrį išsakė Europos Centrinio Banko atstovas Beno?t C?uré. Anot jo, Centriniam Bankui būtinas labai paprastas mandatas, kuris leistų bankui atvirai paaiškinti savo veiksmus ir už juos atsakyti. Tad leiskime centriniams bankams laikytis atskyrimo principo, „kuris supaprastina mūsų gyvenimą. Mes juk nenorime komplikuotų tikslų.“

B. C?uré atrodo, kad pastangos palaikyti finansinį stabilumą patenka į skyrelį „pernelyg sudėtinga“. Netgi makroprudencinis reguliavimas yra abejotinos vertės: priežiūros įstaigos turėtų apsiriboti pavienių įstaigų priežiūra ir palikti makrolygmens politiką suaugusiesiems.

Nemat Shafik, Anglijos banko valdytojo pavaduotoja, bandė laikytis tarpinės pozicijos ir pasiūlė tris gynybos nuo finansinio nestabilumo linijas.

Jos žodžiais tariant, mikroprudencinis reguliavimas yra pirmoji gynybos linija: jeigu visi bankai skolins apdairiai ir išmintingai, kolektyvinių ekscesų tikimybė bus mažesnė. Tačiau antroji gynybos linija yra makroprudencinis manipuliavimas kapitalo reikalavimais, kuris turi būti taikomas visiems vienodai arba pasirinktiems rinkos segmentams, pavyzdžiui, hipotekų. Ir jeigu jau niekas kitas nepadeda pasiekti finansinio stabilumo, centriniai bankai gali keisti palūkanų normas. Kadangi Britanijos teisės aktuose kapitalo reguliavimas ir palūkanų normų politika pavesti Anglijos banko dviem skirtingiems komitetams, kuriuose tarnauja skirtingi nariai, N. Shafik strategija pareikalautų gudrių politinių ir biurokratinių manevrų.

2008-ųjų krizės priežastims ir padariniams tirti užsakyta aibė tyrimų, analizių bei rengiama daugybė debatų, todėl atrodo keistoka, kad aukštesniojo rango centrinių bankų tarnautojai vis dar taip kategoriškai pasidaliję esminiu finansinio stabilumo klausimu. Per visas tas dienas, praleistas slaptoje konklavoje Bazelyje, tuštindami BIS legendomis apipintą vyno rūsį, jie, regis, nepriėjo bendros nuomonės.

Mano nuomone, J. Caruana Limoje pateikė geriausius argumentus, o B. C?uré – prasčiausius. Dėl neapsunkinto gyvenimo, net jeigu ir žinai, kad jis netobulas, laikytis paprasto tikslo, yra mažų mažiausiai neskoninga. Reikia, kad mūsų centrinių bankų tarnautojai priimtų sudėtingus sprendimus ir gebėtų suderinti galimai prieštaraujančius vienas kitam tikslus. Sutinkame su tuo, kad jie ne visada bus teisūs. Vis dėlto jų pareiga, be abejonės, yra pasimokyti iš didžiausio per pastaruosius 80 metų finansinio kracho, o ne užsispyrusiai, nepaisant nieko, toliau taikyti tuos pačius nepasiteisinusius metodus.

„Royal Bank of Scotland“ prezidentas Howardas Daviesas, buvęs pirmasis Jungtinės Karalystės finansinių paslaugų teikėjų priežiūros institucijos pirmininkas (1997–2003), anksčiau ėjo Londono ekonomikos mokyklos direktoriaus (2003–2011), Anglijos banko valdytojo pavaduotojo ir Britanijos pramonininkų konfederacijos generalinio direktoriaus pareigas.

Autoriaus teisės priklauso „Project Syndicate“, 2015 m. www.project-syndicate.org

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

SEB Inovacijų centrui vadovaus A. Rutkauskas

Nuo pirmadienio SEB Inovacijų centrui vadovauti pradeda Audrius Rutkauskas.

Vadyba
17:33
Iki JAV recesijos neduoda nei 12 mėnesių, gelbės „sraigtasparnio pinigais“ Premium 16

Ekonominė recesija JAV prasidės jau per ateinančius 12 mėnesių ir tai įvyks net jeigu JAV centrinis bankas...

Finansai
14:54
Aplinkos ministerija nesumokėtą mokestį visuomet daugina iš 10 Premium

Jeigu Aplinkos ministerija nustato, kad mokesčių mokėtojas nesumokėjo viso gamtos išteklių mokesčio, jam iš...

Finansai
05:45
Danijoje neigiamos palūkanos už indėlius pasiekė ir fizinius asmenis 2

Vienas didžiausių Danijos bankų „Jyske Bank“ apmokestins fizinių asmenų indėlius kur kas platesniu mastu, nei...

Rinkos
11:15
PVM sukčiavimo schemoje – 20% pigesni televizoriai 1

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Kauno apygardos valdyba atlieka ikiteisminį tyrimą, kuriame keturi...

Finansai
10:42
Medicinos bankas pretenduoja atsidurti ant prekystalio 16

Pagrindinis Medicinos banko akcininkas Konstantinas Karosas kartu su patarėjų komanda pradėjo banko plėtrą...

Rinkos
09:42
„Bankera“ pasiūlė paskolas su kriptovaliutų įkeitimu 28

Lietuvių įkurta bendrovė „Bankera“ pradeda dalinti paskolas su kriptovaliutų įkeitimu.

Rinkos
2019.09.20
Lietuvos bankas patvirtino naują pagrindinės mokėjimo sąskaitos kainą 4

Lietuvos banko (LB) valdyba patvirtino 2020 metais galiosiantį maksimalų mėnesinį komisinį atlyginimą už...

Finansai
2019.09.20
Valstybės ir savivaldybių pajamos šiemet 3,2% viršijo prognozę 2

Valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamos sausio-rugpjūčio mėnesiais siekė 7,063 mlrd. Eur – 3,2% (arba...

Finansai
2019.09.20
J. Henrikssonas Švedijos „Swedbank“ pradės vadovauti nuo spalio

Švedijos „Swedbank“ direktorių tarybos naujuoju banko prezidentu ir vykdomuoju direktoriumi rugpjūčio...

Finansai
2019.09.20
Valstybės kontrolė pritarė Lietuvos ūkio prognozėms 2019–2022 m. 2

Valstybės kontrolė atliko Finansų ministerijos parengto 2019–2022 m. ekonominės raidos scenarijaus vertinimą.

Finansai
2019.09.20
„Moore Stephens Vilnius“ tapo „Moore Mackonis“ 1

Nuo šių metų rugsėjo 11 d. audito ir konsultacijų bendrovė „Moore Stephens Vilnius“ pakeitė savo pavadinimą į...

Finansai
2019.09.20
Išmaniojo mokesčių administravimo „šešėliai“ 12

Jau daugiau nei 16 mln. eurų išleista išmaniosios mokesčių administravimo sistemos (i.MAS) sukūrimui. Idėjos...

Verslo aplinka
2019.09.20
Interviu su ERPB atstovu: nuo Šiaulių banko iki neužsibuvimo Baltijos šalyse Premium 4

Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB), Lietuvoje jau investavęs kone 1 mlrd. Eur, pribrendo...

Rinkos
2019.09.20
„AAA Law“ turi naują partnerį, subūrė bankininkystės ir finansinių paslaugų profesionalų komandą Verslo tribūna 8

Šių metų vasaros pabaigoje prie advokatų profesinės bendrijos „AAA Law“ prisijungė asocijuotas partneris dr.

Finansai
2019.09.20
Po mokesčių amnestijos VMI dvigubina apsukas Premium

Pasibaigus mokesčių amnestijai, per antrąjį šių metų pusmetį VMI planuoja atlikti tiek patikrinimų, kiek per...

Finansai
2019.09.20
Maisto ir baldų keliai VMI atvedė iki nedeklaruotų sąskaitų 2

Pasitelkusi išmaniosios mokesčių administravimo informacinės sistemos (i.MAS) e. sąskaitų faktūrų posistemio...

Finansai
2019.09.19
Rado nuomininkus „Green Hall 3“ 6

SBA koncernui priklausanti nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovė rado nuomininkus pusei trečiojo biurų...

Statyba ir NT
2019.09.19
„Vilnius factoring company“ taps „PayRay“

Faktoringo paslaugų bendrovė „Vilnius factoring company“, teikianti paslaugas smulkiojo ir vidutinio verslo...

Rinkos
2019.09.18
Kylantys atlyginimai didina ir automobilių pirkėjų galimybes  4

Automobilio įperkamumo lizingu vertė Lietuvoje augo sparčiau negu kitose Baltijos šalyse, pirkėjai vis...

Automobiliai
2019.09.18

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau