Bėdos dėl finansų burbulų

Publikuota: 2015-10-27
Howardas Daviesas, „Royal Bank of Scotland“ prezidentas. UPPA / „Photoshot“ / „Scanpix“ nuotr.
Howardas Daviesas, „Royal Bank of Scotland“ prezidentas. UPPA / „Photoshot“ / „Scanpix“ nuotr.
„Royal Bank of Scotland“ prezidentas

Visai netrukus po to, kai paaiškėjo tikrasis 2008-ųjų metų finansų krizės mastas, užvirė gyvi debatai apie tai, ar centriniai bankai ir reguliavimo įstaigos galėjo – ir turėjo – padaryti daugiau, kad būtų užbėgta krizei už akių. Vadovaujantis tradiciniu požiūriu, kurio, pažymėtina, laikosi ir buvęs JAV federalinio rezervų banko pirmininkas Alanas Greenspanas, visi bandymai iš anksto pradurti finansų burbulus yra pasmerkti žlugti. Daugiausia, ką gali centriniai bankai, – sutvarkyti po to kilusią netvarką.

Burbulų badymas išties gali be reikalo prislopinti augimą, negana to, brangiai kainuoti visuomenei. Vis dėlto girdėti ir kontrargumentų: Tarptautinių atsiskaitymų banko (angl. BIS) ekonomistai tvirtina, kad krizės kaina buvo tokia didelė, o padarinių šalinimas toks ilgas, jog dabar tikrai turėtume paieškoti būdų, kaip, pastebėjus pavojingas likvidumo ir kreditų santalkas, imtis prevencinių veiksmų.

Dėl to paskutiniame Tarptautinio valiutos fondo susitikime Limoje (Peru) ir užvirė aršus (nors taip pat paslaptingas ir mandagus) dviejų šalių ginčas. Ieškantiesiems literatūrinių paralelių jis priminė Jonathano Swifto „Guliverio keliones“. Guliveris pamato atsidūręs dviejų genčių kare: viena gentis įsitikinusi, kad virtą kiaušinį visada reikia pradėti lupti nuo smailojo galo, kita karštai gina nuomonę, kad šaukštelis geriau telpa į bukąjį, apvalainą galą.

Būtų teisinga sakyti, kad nuo 2008-ųjų debatai mažai tepasistūmėjo į priekį. Svarbiausia tai, kad prie politikos kūrėjų priemonių komplekto buvo pridėtas makroprudencinis reguliavimas. Paprastai tariant, logiška keisti bankų kapitalo reikalavimus pagal finansinį ciklą. Kai kreditai dalijami sparčiai, dera padidinti bankų kapitalo reikalavimus kaip apsaugą nuo padidėjusios rizikos. Šis kapitalo padidinimas viršytų rodiklį, kurį galbūt diktuotų mikroprudencinis reguliavimas. Laikantis tokio požiūrio, pagal naująsias Bazelio taisykles galima reikalauti, kad bankai palaikytų vadinamąjį anticiklinį papildomo kapitalo rezervą.

Vis dėlto jeigu dabar anticiklinio rezervo idėja taptų visuotinai priimtina, ką kalbėti apie „branduolinę alternatyvą“ pradurti burbulą: ar leistina didinti palūkanų normas reaguojant į kreditų bumą, nors infliacijos norma tebėra žemiau ribos? Ir ar centriniams bankams turėtų būti nustatytas konkretus finansinio stabilumo tikslas, atskirtas nuo siektino infliacijos rodiklio?

Jaime’as Caruana, BIS generalinis valdytojas ir buvęs Ispanijos banko valdytojas, į abu klausimus atsako teigiamai. Limoje jis tvirtino, kad vadinamasis „atskyrimo principas“, pagal kurį monetarinis ir finansinis stabilumas vertinami skirtingai ir jų stebėsena pavedama skirtingoms įstaigoms, nebeturi prasmės.

Sąveika tarp šių dviejų politikų, žinoma, neišvengiamai bus, tačiau J. Caruna teigia, jog neteisinga sakyti, jog apie finansinį stabilumą žinome per mažai, kad galėtume imtis prevencinių veiksmų. Anot jo, apie burbulus žinome tiek pat, kiek ir apie infliaciją, ir centrinių bankų reikmė keisti palūkanų normas dėl kitų priežasčių negu vartojimo kainų tendencijų trumpalaikis valdymas turėtų būti atvirai pripažinta.

Susitikime Limoje priešingą konservatyvų požiūrį išsakė Europos Centrinio Banko atstovas Beno?t C?uré. Anot jo, Centriniam Bankui būtinas labai paprastas mandatas, kuris leistų bankui atvirai paaiškinti savo veiksmus ir už juos atsakyti. Tad leiskime centriniams bankams laikytis atskyrimo principo, „kuris supaprastina mūsų gyvenimą. Mes juk nenorime komplikuotų tikslų.“

B. C?uré atrodo, kad pastangos palaikyti finansinį stabilumą patenka į skyrelį „pernelyg sudėtinga“. Netgi makroprudencinis reguliavimas yra abejotinos vertės: priežiūros įstaigos turėtų apsiriboti pavienių įstaigų priežiūra ir palikti makrolygmens politiką suaugusiesiems.

Nemat Shafik, Anglijos banko valdytojo pavaduotoja, bandė laikytis tarpinės pozicijos ir pasiūlė tris gynybos nuo finansinio nestabilumo linijas.

Jos žodžiais tariant, mikroprudencinis reguliavimas yra pirmoji gynybos linija: jeigu visi bankai skolins apdairiai ir išmintingai, kolektyvinių ekscesų tikimybė bus mažesnė. Tačiau antroji gynybos linija yra makroprudencinis manipuliavimas kapitalo reikalavimais, kuris turi būti taikomas visiems vienodai arba pasirinktiems rinkos segmentams, pavyzdžiui, hipotekų. Ir jeigu jau niekas kitas nepadeda pasiekti finansinio stabilumo, centriniai bankai gali keisti palūkanų normas. Kadangi Britanijos teisės aktuose kapitalo reguliavimas ir palūkanų normų politika pavesti Anglijos banko dviem skirtingiems komitetams, kuriuose tarnauja skirtingi nariai, N. Shafik strategija pareikalautų gudrių politinių ir biurokratinių manevrų.

2008-ųjų krizės priežastims ir padariniams tirti užsakyta aibė tyrimų, analizių bei rengiama daugybė debatų, todėl atrodo keistoka, kad aukštesniojo rango centrinių bankų tarnautojai vis dar taip kategoriškai pasidaliję esminiu finansinio stabilumo klausimu. Per visas tas dienas, praleistas slaptoje konklavoje Bazelyje, tuštindami BIS legendomis apipintą vyno rūsį, jie, regis, nepriėjo bendros nuomonės.

Mano nuomone, J. Caruana Limoje pateikė geriausius argumentus, o B. C?uré – prasčiausius. Dėl neapsunkinto gyvenimo, net jeigu ir žinai, kad jis netobulas, laikytis paprasto tikslo, yra mažų mažiausiai neskoninga. Reikia, kad mūsų centrinių bankų tarnautojai priimtų sudėtingus sprendimus ir gebėtų suderinti galimai prieštaraujančius vienas kitam tikslus. Sutinkame su tuo, kad jie ne visada bus teisūs. Vis dėlto jų pareiga, be abejonės, yra pasimokyti iš didžiausio per pastaruosius 80 metų finansinio kracho, o ne užsispyrusiai, nepaisant nieko, toliau taikyti tuos pačius nepasiteisinusius metodus.

„Royal Bank of Scotland“ prezidentas Howardas Daviesas, buvęs pirmasis Jungtinės Karalystės finansinių paslaugų teikėjų priežiūros institucijos pirmininkas (1997–2003), anksčiau ėjo Londono ekonomikos mokyklos direktoriaus (2003–2011), Anglijos banko valdytojo pavaduotojo ir Britanijos pramonininkų konfederacijos generalinio direktoriaus pareigas.

Autoriaus teisės priklauso „Project Syndicate“, 2015 m. www.project-syndicate.org

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Verslui neapsimoka „sandėliuoti“ skolų

Tiesa tokia, kad beveik visos didelės organizacijos, ypač veikiančios paslaugų rinkoje, nuolat susiduria su...

Finansai
10:21
„Monese“ – taip pat potencialus vienaragis

Jungtinės Karalystės internetinis bankas „Monese“, veikiantis ir Lietuvoje, baigia derybas dėl 100 mln. GBP...

Rinkos
2020.01.25
Neramumų Honkonge pasekmė – kritę konjako pardavimai

Prancūzų prabangių gėrimų gamintojos „Remy Cointreau“ akcijos patiria didžiausią griūtį per dešimt metų po...

Rinkos
2020.01.24
Į korupcijos skandalą įsivėlusiam „Wells Fargo“ vadovui uždrausta užsiimti bankine veikla

Johnui Stumpfui, buvusiam vieno didžiausių JAV bankų „Wells Fargo“ CEO, visam gyvenimui uždrausta dalyvauti...

Vadyba
2020.01.24
Teisiniai pokyčiai verslą užkniso juodai Premium 1

Teisės aktai keičiasi per dažnai, stokoja išaiškinimų, priimami nesikonsultuojantis su verslu, dažnai yra...

Verslo aplinka
2020.01.24
Lenkija kyla į mokestinę kovą su „Airbnb“ Premium

Tadeuszas Koscinskis, naujasis Lenkijos finansų ministras, siekia, kad JAV būsto nuomos platforma „Airbnb“...

Paslaugos
2020.01.24
Atvėrė biudžetinių įstaigų pajamas ir išlaidas, tiekėjų sąrašus ir jiems sumokėtas sumas 1

Nuo ketvirtadienio svetainėje „Atviri Lietuvos finansai“ (ALF) pradedamos skelbti ministerijų, viešojo...

Finansai
2020.01.23
Lietuviai gaudo JAV ir Kinijos prekybos karo paliaubų naudą Premium

Donaldui Trumpui, JAV prezidentui, ir Pekinui sausio viduryje pasiekus pradinį dvišalės prekybos susitarimą,...

Finansai
2020.01.23
Šiaulių banko inovacijai – apdovanojimas už lauko reklamos sprendimą

Lietuvoje įgyvendintai Šiaulių banko inovacijai teko išskirtinis globalaus tinklo „JCDecaux“ apdovanojimas.

Rinkodara
2020.01.23
G. Nausėda į Lietuvą kviečia „Pekao“ banką 14

Prezidentas Gitanas Nausėda pakvietė Lenkijos „Pekao“ banką pradėti veiklą Lietuvoje.

Finansai
2020.01.23
Pirkimų vertė per Centrinę perkančiąją organizaciją pernai padidėjo 11%  1

Pirkimai per Centrinę perkančiąją organizaciją CPO LT padeda išvengti korupcijos, todėl Vyriausybė skatina,...

Finansai
2020.01.22
Populiarių Palangos naktinių klubų savininkei – įtarimai dėl algų vokeliuose

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Klaipėdos apygardos valdyba kartu su Klaipėdos apygardos...

Paslaugos
2020.01.22
Gerovės kartelė liks neįveikta, jei nepasimokysime iš Airijos Premium 5

Lietuva pagal BVP gyventojui gerovės matą juda sparčiausiai tarp Europos Sąjungą 2004–2007 m. papildžiusių...

Finansai
2020.01.22
Investicijų valdytojas: grynieji šiais laikais yra šlamštas 3

Jei dar yra investuotojų, kurie galvoja, kad grynieji yra karalius, jie turėtų galvoti iš naujo.

Rinkos
2020.01.22
Finansinių technologijų ekspertas siūlo valstybei steigti skaitmenizuotą banką Verslo tribūna 1

Pasak „Forbis“ įkūrėjo Andrej Zujev, Lietuva galėtų sukurti šiuolaikinį valstybinį biudžeto banką naudodama...

Finansai
2020.01.22
Darbdavio įvaizdis be pompastikos – žada tiesiog normalų darbą Premium 1

Laikais, kai įmonės pasiryžusios patenkinti net keisčiausias darbuotojų užgaidas, yra bendrovių, kurios...

Vadyba
2020.01.22
PVM kodas tampa ypač svarbus, todėl reikia tikrinti ir pertikrinti Premium

Nuo 2020 m. gabenant prekes į kitą Europos Sąjungos (ES) šalį be jokių išlygų reikia nurodyti pirkėjo PVM...

Finansai
2020.01.21
„General Financing“ pasirinko naujus komunikacijos partnerius

Finansines paslaugas teikianti bendrovė „General Financing“ pasirinko naujus partnerius savo komunikacijai –...

Rinkodara
2020.01.21
SEB: darbo užmokesčio augimas 2020 m. gerokai lenks infliaciją

Lietuvos ekonomika šiemet į priekį judės lėčiau, tačiau gyventojų finansinė būklė neprastės – nedarbas turėtų...

Finansai
2020.01.21
Kaip išlikti virš vandens – pažeidžiamiausi Lietuvos sektoriai Premium

Konservatyviau vertinti ateitį ir priklausomybę nuo vieno pirkėjo, didinti piniginių lėšų pagalvę, atidžiau...

Finansai
2020.01.21

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau