Pasmerktos profesijos: kokių darbuotojų nebereikės jau po 5 metų

Pasaulio ekonomikos forumo (PEF, World Economic Forum) ateities darbo rinkos tyrimas nurodo, kokios profesijos įgaus dar daugiau svorio, o kokios paprasčiausiai sunyks. Kaip rašė VŽ, iki 2030 m. paklausiausiomis profesijomis turėtų tapti žemės ūkio darbuotojai, siuntų ir prekių vežėjai bei statybininkai. Taip pat prognozuojamas didelis priežiūros, pavyzdžiui, slaugos specialistų, ir švietimo darbuotojų, tokių kaip vidurinio ugdymo mokytojų, poreikis, nes demografinės tendencijos lemia paklausos augimą visuose svarbiausiuose sektoriuose. Žinoma, IT specialistų poreikis irgi augs.

Tačiau ne visoms specialybėms žadami aukso kalnai.

Prognozuojama, kad per ateinančius 5 metus vis mažiau reikės kasininkų, administracijos padėjėjų ir valytojų bei tvarkytojų. Be to, manoma, kad dėl generatyvinio DI mažės ir grafikos dizainerių bei duomenų suvedimo darbuotojų, apskaitininkų paklausa. 

Tačiau Lietuvos verslas nenusiteikęs pesimistiškai ir tikina, kad greitu metu jokie robotai nepakeis žmogaus. Pavyzdžiui, kasininkų, salės darbuotojų poreikis niekur nedingsta – keičiasi tik darbų pobūdis, sako Monika Milė, „Iki Lietuvos“ Žmonių ir kultūros departamento vadovė. 

„DI paremti darbo jėgos planavimo įrankiai leidžia efektyviai planuoti darbus, darbuotojų poreikį, stebėti pirkėjų srautus. Naujos technologijos, įdiegti elektroniniai kainolapiai, savitarnos kasos bei kiti efektyvumą didinantys projektai parduotuvės darbuotojų skaičiaus nemažina, tiesiog leidžia produktyviai išnaudoti atsilaisvinusias darbo valandas kitoms užduotims – tvarkai parduotuvėje palaikyti, prekėms dėlioti ir panašiems darbams“, – VŽ komentuoja ji. 

Pasak jos, šiuo metu „Iki Lietuvos“ parduotuvėse dirba apie 1.900 kasininkų. Jų skaičius per pastaruosius metus keitėsi nedaug ir augo kartu su atidaromomis naujomis parduotuvėmis. Be to, nors savitarnos kasas renkasi vis daugiau pirkėjų, reguliarių kasų poreikis išlieka – į savitarnos kasas nukreipiami pirkėjai su mažesniais prekių krepšeliais, taip atlaisvinamos įprastos kasos didesniems apsipirkimams. 

„Žmogiškųjų išteklių reikės visada. Ar tai kasos darbuotojai, salės darbuotojai ar tie patys prekių surinkėjai elektroninei prekybai“, – įsitikinusi M. Milė.  

[infogram id="ce75eb2d-e1d1-4549-a0b1-20bb959dbbdf" prefix="Flg" format="interactive" title="vadyba:: Profesijos, kurių paklausa ir poreikis sumažės iki 2030 m."]

Tam pritaria ir Aušra Bagdonienė, advokatų kontoros „Triniti Jurex“ personalo vadovė. Nors PEF ataskaitos „mirštančių“ profesijų sąraše administracijos asistentai ir sekretoriai yra antroje vietoje, „Triniti Jurex“ teisininkams vis dar padeda techninius klausimus sprendžiantys darbuotojai. Tiesa, pernai administracinė komanda mažėjo. 

„Mūsų komanda, padedanti teisininkams labiau techniniais ir administraciniais klausimais, yra panaši ir neauga jau keletą metų. Pernai ji šiek tiek sumažėjo – šiuo metu dirba 5“, – patikslina A. Bagdonienė. 

Ji mano, kad techninių ir administracinių darbų poreikis išliks, todėl ir šios pozicijos bus reikalingos. Tačiau neišvengiamai keisis jų darbo turinys.  

„Reikės kritinio žmogaus mąstymo apdorojant DI pateiktą informaciją, priimant sprendimus, juos įgyvendinant. Kitos be galo svarbios temos, kurios vis dar riboja platų DI pritaikomumą teisėje, tebėra privatumo ir konfidencialumo užtikrinimas. DI tikrai padės atlikti užduotis, bet vargiai atliks už mus, ypač teisės srityje“, – VŽ pabrėžia kontoros personalo vadovė A. Bagdonienė.  

Nors valytojai ir tvarkytojai užima trečią vietą paklausą prarasiančių profesijų sąraše, Inga Sevelionienė, valymo paslaugas teikiančios bendrovės „Corpus A“ teisininkė, pabrėžia, kad procesų skaitmenizavimas pastatų priežiūros srityje vyksta lėčiau, nei atrodo. 

„Be abejonės, procese naudojami valymo paslaugas atliekantys robotai ir DI sprendimai, palengvinantys patį proceso administravimą (stebėjimą, kontrolę), tačiau didžioji dalis prižiūrimų objektų dar nėra pritaikyti, kad juose būtų galima efektyviai išnaudoti robotų galimybes. Dėl to tokį robotą reikia „prižiūrėti“, koreguoti jo nustatymus, vertinant realią švaros situaciją“, – paaiškina I. Sevelionienė. 

Anot jos, robotai dar nėra pajėgūs be žmogaus dalyvavimo įvertinti, ar patalpoje užteks nuvalyti dulkes, ar dėl didesnio užterštumo reikės intensyvesnio valymo.  

„Deja, tačiau tokioje srityje, kurioje reikia įvertinti užterštumo lygį, parinkti tinkamas valymo priemones tam, kad būtų pasiektas efektyvumas, nepažeidžiant paviršių ir panašiai, proceso tinkamai sukoordinuoti visiškai be žmogaus dalyvavimo nepavyks. Tačiau, be jokios abejonės, manome, kad procesas bus vis labiau robotizuotas ir skaitmenizuotas“, – sako I. Sevelionienė. 

Vadovauti teks kitaip

Taigi DI, automatizavimas ir vis naujesnės technologijos vieniems sektoriams padės kurti darbo vietas, kituose jas praretins. O kaip bus su vadovaujamomis pozicijomis, ar jų irgi reikės mažiau?

Laura Duksaitė-Iškauskienė, vadovų paieškos įmonės, „Master Class Lietuva“ vadovaujančioji partnerė, įsitikinusi, kad vadovų poreikis niekur nedings, tik vadovavimo ypatumai keisis.

„Vadovauti teks vis labiau kompetentingiems, sofistikuotiems ir kvalifikuotiems žmonėms. Ir vadovas turės gebėti įvertinti jų darbą, komunikuoti jiems užduotis. Mokymasis visą gyvenimą nebus pabodusi frazė – tai bus būtinybė norint išlikti sparčiai kintančioje rinkoje“, – nurodo ji ir pabrėžia, kad vadovų, ypač projektų vadovų, poreikis augs, nes specialistams, net ir prisitaikiusiems dirbti pasikeitusiomis sąlygomis, kas nors turi vadovauti ir valdyti procesus.

[infogram id="58633980-b169-4e05-9b4b-aaa16a7f604c" prefix="FOO" format="interactive" title="vadyba:: Įgūdžiai, kurių paklausa išaugs sparčiausiai iki 2030 m."]