Viršvalandžiai šiemet ir kitąmet: kas naujo

Nepriklausomai nuo darbo režimo ar grafiko, darbdaviai turi sutrumpinti darbo laiką prieššventinėmis dienomis viena valanda. Jei tokios galimybės nėra, darbuotojams už šią valandą turi būti atsiskaityta dvigubai.

Šiemet spalį įsigaliojus DK pakeitimui, prieššventinė viena darbuotojo darbo valanda tuo atveju, jei dėl darbo organizavimo ypatumų ar nepertraukiamos veiklos darbo dienos sutrumpinti nėra galimybių, yra apmokama kaip viršvalandinė.

Išimtis iš šios taisyklės taikoma tik tiems darbuotojams, kurie dirba pagal sutrumpintą darbo laiko normą, pavyzdžiui, sveikatos priežiūros specialistams, mokytojams, dėstytojams ir farmacininkams.

Visiems kitiems prieš šventes darbo laikas turi būti trumpinamas viena valanda, o nesant tokios galimybės ši valanda turi būti apmokama kaip už viršvalandinį darbą.

Didesnis tarifas dirbant švenčių naktį

Nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigalioja ir kiti su viršvalandžių apskaita ir apmokėjimu susiję DK pakeitimai.

Viršvalandinis darbas švenčių naktį turės būti apmokamas ne mažesniu kaip 2,5 darbo užmokesčio dydžiu. Iki šiol DK nenustatė specialaus viršvalandinio darbo švenčių naktį apmokėjimo dydžio.

„Vadinasi, jeigu pagal suminę darbo laiko apskaitą darbuotojas pagal jam nustatytą darbo grafiką turės dirbti, pavyzdžiui, sausio 1 d. nuo 02:00 val. iki 14:00 val., už darbo valandas nuo 02:00 val. iki 6:00 val. (4 darbo valandas) jam turės būti apmokama ne mažesniu kaip 2,5 darbo užmokesčio dydžiu – kokiu konkrečiu dydžiu bus apmokama už darbą švenčių naktį nustato darbdavys darbo apmokėjimo sistemoje“, – paaiškina Ana Subač, advokatų kontoros „Triniti Jurex“ teisininkė.

Evelina Latyšovič, personalo sprendimų bendrovės „Manpower Lithuania“ verslo operacijų vadovė, šį DK papildymą vertina teigiamai. Anot jos, šventes minintys gyventojai nori būti kartu su artimaisiais, draugais, todėl sprendimas viršvalandinį darbą švenčių naktį apmokestinti ne mažesniu kaip 2,5 darbo užmokesčio dydžiu – sąžiningas ir teisingas.

„Darbuotojams, kuriems tenka dirbti net ir didžiųjų metų švenčių naktimis, tai – džiuginantis pokytis. Darbdaviams – sprendimas, kuris privers dar atidžiau peržiūrėti darbo naktį grafikus, kaip įmanoma labiau suefektyvinti, t. y. sumažinti darbų skaičių, tenkantį darbuotojams naktį“, – priduria E. Latyšovič.

Personalo specialistės teigimu, tikėtina, kad atsiras įmonių, kurios po šio pakeitimo šventinėmis naktimis nuspręs nebedirbti, nes tai bus nepelninga.

„Taip mažais žingsneliais pradedame vytis Vakarų valstybes, kuriose organizacijų nedarbas ne tik šventinėmis dienomis, bet kartais ir viso šventinio laikotarpio metu – savaime suprantamas dalykas. Tiesa, ne vien tik dėl to, kad organizacijoms tuo metu „neapsimoka“ veikti, o ir dėl to, kad darbdaviai vis labiau supranta ir vertina kokybišką darbuotojų poilsį, jų laiką su artimaisiais ir šeimos nariais“, – VŽ komentuoja E. Latyšovič.

Ji atkreipia dėmesį į tai, kad įmonėms, kurios dėl savo veiklos specifikos privalo dirbti nepertraukiamai, gamybos kaštai neišvengiamai išaugs.

Giedrė Teresevičienė, privačios klinikos „Affidea Lietuva“ personalo direktorė, sako, kad šis DK pakeitimai įmonei reikšmingų pokyčių nesukels, nes bendrovė visada sąžiningai apmoka viršvalandinį darbą, įskaitant ir už šventines naktis.

„Tačiau numatytas minimalus 2,5 karto dydžio apmokėjimas tik dar labiau užtikrins darbuotojų motyvaciją ir skaidrumą darbo santykiuose“, – pripažįsta ji.

Būtinas rašytinis sutikimas

Nuo kitų metų darbdaviai galės skirti dirbti viršvalandinius darbus tik esant rašytiniam darbuotojo sutikimui. Iki šiol DK to nereikalavo, todėl sutikimas galėjo būti išreiškiamas žodžiu.

„Toks sutikimas nebus reikalingas tik dėl viršvalandžių, kurie susidaro apskaitinio laikotarpio pabaigoje ir DK nustatytais išimtiniais atvejais – tokių atvejų sąrašas liko nepakitęs“, – sako „Triniti Jurex“ teisininkė A. Subač.

Šiuo atveju darbdaviams svarbu atkreipti dėmesį, kad rašytinis darbuotojo sutikimas dirbti viršvalandžius turi būti gautas iki viršvalandinio darbo pradžios. Pasak teisininkės A. Subač, Valstybinė darbo inspekcija (VDI) laikosi griežtos pozicijos, kad darbdavys turi pareigą gauti darbuotojo sutikimą kiekvieną kartą, kai skiria dirbti viršvalandžius.

„Todėl darbdaviai, įvertindami savo veiklos specifiką, turėtų rasti būdą, kaip efektyviai suplanuoti procesą tokių rašytinių sutikimų surinkimui, užtikrinant ne tik gavimą iki viršvalandinio darbo pradžios, bet ir tinkamą darbuotojų identifikaciją bei tokio sutikimo išsaugojimą 3 metus, taip pat įsivertinti ir galimus savo veiksmus darbuotojui tokio sutikimo nedavus“, – pataria ji.

Kilus ginčui dėl viršvalandžių apmokėjimo, būtent darbdaviui teks pareiga įrodyti šių aplinkybių buvimą.

Šį pakeitimą personalo specialistai vertina dvejopai. Pasak „Manpower“ atstovės E. Latyšovič, sveikintina tai, kad jis gali padėti apsaugoti darbuotojus nuo dalies darbdavių, kurie yra linkę piktnaudžiauti savo specialistų atsakingumu ir prašo ar net reikalauja juos darbuotis papildomai neatlygintinai.

„Vis dėlto toks sprendimas tikrai padidins biurokratizmo apimtis organizacijose. Darbdaviams bus sunkiau susiderinti su savo darbuotojais dėl papildomų darbo valandų, reikės sukurti papildomus įrankius, leidžiančius užtikrinti sklandų tokių sutikimų valdymą. Ypač daug klausimų turėti kilti pagal suminę darbo laiko apskaitą savo darbą organizuojančioms įmonėms“, – pabrėžia ji.

Tam pritaria ir „Affidea Lietuvos“ personalo direktorė G. Teresevičienė, teigianti, kad toks sutikimo reikalavimas padidins administracinę naštą ir pareikalaus papildomų žmogiškųjų bei laiko resursų.

„Tačiau suprantame šio sprendimo tikslą – užtikrinti darbuotojų teises ir jų laisvą pasirinkimą. Tai skatina darbdavius atsakingiau planuoti darbų organizavimą ir sumažinti viršvalandžių poreikį“, – priduria ji.