Japonai dirbs 4 dienas per savaitę vien tam, kad padidintų gimstamumą

Japonijoje gyventojų skaičius mažėja jau 16 metus iš eilės, o 2012–2022 m. Tokijuje gimusių kūdikių skaičius sumažėjo daugiau nei 15%. Todėl Tokijo valdžia prisijungia prie 4 darbo dienų savaitės iniciatyvos, tokiu būdu vildamasi užtikrinti geresnį darbuotojų gyvenimo ir darbo balansą bei padidinti gimstamumą.

Pagal Tokijo vyriausybės projektą, kuris bus pradėtas vykdyti 2025 m. balandį, darbuotojai galės taip planuoti savo darbo valandas, kad kiekvieną savaitę visiškai atlaisvintų vieną pasirinktą dieną, rašo „Financial Times“.

Teoriškai, didesnis poilsio dienų skaičius ir lankstumas turėtų padėti sumažinti sunkumus, kylančius auginant vaikus.

„Toliau peržiūrėsime darbo organizavimą, kad niekam nereikėtų aukoti karjeros dėl gyvenimo įvykių, tokių kaip gimdymas ar vaikų priežiūra“, – sakė Tokijo gubernatorė Yuriko Koike paskutiniame miesto asamblėjos posėdyje šį mėnesį, kuriame buvo išdėstyti 4 darbo dienų savaitės planai.

Ji pridūrė, kad moterų teisės yra įsišaknijusi problema Japonijoje ir tai yra sritis, kurioje šalis „labai atsilieka nuo likusio pasaulio“.

Tokijo valdžia entuziastingai žiūri į šį eksperimentą. Iš dalies dėl to, kad jau ne vienoje šalyje yra atlikti 4 darbo dienų bandymai. Jungtinėje Karalystėje įsikūrusi pelno nesiekianti organizacija „4 Day Week Global“, skatinanti šį darbo organizavimo metodą, Tokijo metropolijos vyriausybės žingsnį apibūdino kaip „nepaprastą“, nes „šalis garsėja nelankstumu šioje srityje ir kuri net turi žodį – karoshi, – reiškiantį mirtį nuo pervargimo“.

Charlotte Lockhart, organizacijos „4 Day Week Global“ įkūrėja, pabrėžia, kad keturių darbo dienų savaitės bandomųjų projektų, kuriuos grupė vykdė 20 šalių su skirtingomis politinėmis sistemomis, skirtingais socialiniais lūkesčiais dėl darbo ir skirtingu ekonominio išsivystymo lygiu, įskaitant Pietų Afriką, Braziliją ir Vokietiją, rezultatai buvo „nuobodžiai vienodi“.

„Padidėja produktyvumas, tai padeda pritraukti ir išlaikyti darbuotojus, o pasiimtų nedarbingumo dienų skaičius sumažėja perpus“, – vardija C. Lockhart. Anot jos, rezultatų nuoseklumą lėmė tai, kad bet kokiomis aplinkybėmis ar bet kurioje šalyje žmonės pripažįsta neturintys daug laisvo laiko. Japonijos atveju, valdžios institucijos tai įvardijo kaip vieną iš priežasčių, kodėl gimstamumas išlieka mažėjantis.

Tokijas tiki stebuklingomis keturių darbo dienų savaitės galiomis, nes 2024 m. Japonijoje gimusių kūdikių skaičius pirmą kartą nuo 1899 m., kai buvo pradėti registruoti duomenys, bus mažesnis nei 700.000.

Šie skaičiai pabrėžia neseniai ministro pirmininko Shigeru Ishiba išsakytą perspėjimą, kad Japonijos demografiniai pokyčiai yra „tylus pavojus, kuris kelia grėsmę šalies pamatams“. Ekonomika jau dabar susiduria su darbo jėgos trūkumo ir didžiausio pasaulyje pagyvenusių žmonių skaičiaus pasekmėmis.

2016 m. Japonijoje gimusių kūdikių skaičius nukrito žemiau 1 mln., o 2022 m. – žemiau 800.000, nepaisant vyriausybės pastangų, įskaitant pinigines paskatas gausesnėms šeimoms, mokesčių lengvatas ir daugiau vaikų priežiūros įstaigų.

Tokijo pastangos išspręsti mažo gimstamumo problemą tampa vis labiau beviltiškos. Šiais metais miesto valdžia pristatė pažinčių programėlę, tikėdamasi, kad jos oficialus ryšys su programine įranga ir griežtos narystės taisyklės sumažins nerimą ir pritrauks naudotojų, rimtai nusiteikusių kurti santuokas ir šeimas.

Kartu su asmenine ir išsilavinimo informacija iš naudotojų reikalaujama pasižadėti, kad jie naudojasi programėle siekdami santuokos, o ne trumpalaikių santykių. Gubernatorė Y. Koike yra viena iš daugelio politikų, kurie mano, kad žemas santuokų skaičius Japonijoje yra tiesioginė kliūtis gimstamumui didinti.

Išbando ir lietuviai

Keturių darbo dienų savaitės idėja nesvetima ir Lietuvos įmonėms. Vis daugiau jų išbando tokį darbo organizavimo modelį. Vieni atlieka eksperimentus, kiti – sutrumpina savaitę vasaros metu. 

„Inovatyvi organizacija turėtų nebijoti testuoti ir ieškoti optimaliausio darbo metodo“, – VŽ sako Juozapas M. Preikša, 4 darbo dienų savaitę išbandžiusios automobilių technologijų kūrėjos UAB „OBDeleven“ vyriausiasis rinkodaros specialistas.

Ši įmonė atliko eksperimentą – praėjusių metų liepą ir šių metų sausį dirbo 4 dienas per savaitę. Visi kiti darbo susitarimai bei sąlygos, pavyzdžiui, atlygis, liko tokie patys kaip ir dirbant 5 dienas per savaitę.

Eksperimento metu pastebėta, kad dirbdami viena diena mažiau darbuotojai jautėsi galintys lanksčiau dėliotis savo asmeninį laiką. 90% darbuotojų teigė, jog pagerėjo jų darbo ir gyvenimo balansas ar psichinė sveikata, o 78% atsakiusiųjų tikino, jog darbo nuovargis sumažėjo. Be to, darbuotojai peržvelgė savo darbotvarkes ir optimizavo susitikimų kiekį ir jų organizavimą.

Vis dėlto eksperimentas parodė, kad maždaug 17% darbuotojų pajuto stresą, o beveik pusei darbuotojų (45%) prireikė daugiau nei 2 savaičių prisitaikyti prie trumpesnės darbo savaitės ir pakeisti darbo įpročius. Be to, IT komandoms turėjo pasikeisti programinės įrangos leidybos ciklai – jie sutrumpėjo viena diena, todėl lūkesčiai, kiek padaroma per 2 savaites, turėjo keistis. Taip pat IT komandos rečiau išleido atnaujinimus ar reikalingus pakeitimus.

Šią vasarą dirbti keturias dienas nusprendė komunikacijos agentūra „PR Service“. Romualda Stonkutė, įmonės vadovė, pasakoja, kad toks sprendimas brendo jau kurį laiką.

„Mes esame išbandę įvairias darbo formas, atsirinkome, kurie darbo būdai mums tinka, o kurie ne, kaip galime suderinti darbo efektyvumą ir siekiamus rezultatus su asmeniniais poreikiais“, – sako ji.

Pašnekovė išskiria kelis svarbius aspektus. Agentūra po karantino pradėjo dirbti hibridiniu būdu – į biurą visi susirenka pirmadienį aptarti savaitės darbų. Kitomis dienomis kiekvienas dirba, kur nori – namie, biure, sodyboje ar prie jūros. Darbo vietą renkasi pagal tai, ar turės gyvų susitikimų, renginių ir pan.

Antras aspektas – reikiamos technologinės galimybės: visi dirba su nešiojamaisiais kompiuteriais ir turi neriboto mobiliojo interneto planus, taigi gali dirbti nepriklausomai nuo vietos. Trečias svarbus momentas – jau išmokta taip susiplanuoti darbus, kad rezultatas būtų pasiektas, nesvarbu, kur ir kada dirbama.

Kai kurie Lietuvos darbdaviai trumpesnės darbo savaitės ritmu veikia jau trečius metus. AB „Vilniaus šilumos tinklai“ (VŠT) pirmieji Lietuvoje įvedė 4 darbo dienų savaitę ir nuo 2021 m. sausio tokiu būdu dirba 84% įmonės darbuotojų.

„Kas atsitiko įvedus 4 darbo dienų savaitę? Patys žmonės ėmė ieškoti sprendimų, kaip per mažiau laiko atlikti daugiau. Reguliariai atliekamos apklausos rodo, kad per 3 laisvas dienas darbuotojai pailsi kokybiškiau, sumažėja streso lygis. Tai lemia, kad kolegos per 4 darbo dienas užduotis atlieka efektyviau, būna darbingesni“, – VŽ yra sakiusi Dalia Vitkuvienė, VŠT Žmonių ir kultūros komandos vadovė.