„Altas Auto“ vadovo pareigas paliekantis E. Radzevičius: verslininkai supranta, kad vadovaus ne amžinai

„Kiekvienas verslininkas supranta, kad nevadovaus visą gyvenimą. Tad šią mintį aš gvildenau jau labai seniai, bet sukliudė ir ta pati COVID-19 pandemija“, – interviu VŽ savo sprendimą pasitraukti argumentuoja E. Radzevičius.

Naujo „Altas Auto“ generalinio direktoriaus vardo kol kas neatskleidžiantis E. Radzevičius taip pat paaiškina, kodėl nesiveržė užimti valdybos pirmininko kėdės.

„Nutariau pirmininko pareigas suteikti nepriklausomai profesionalei Daliai Andrulionienei, kuri būtų neutrali visų akcininkų atžvilgiu“, – sako jis.

E. Radzevičius interviu pasakoja, kaip įmonei pavyko išsiplėsti iki 310 specialistų, kokių darbuotojų trūksta labiausiai, ir duoda patarimą nuo sausio vidurio pareigas pradėsiančiam eiti naujam „Altas Auto“ vadovui.

„Verslo žinioms“ esate sakęs, kad kitų metų užsakymų portfelis jau užpildytas, ketinate didinti produkcijos apimtį ir per metus pagaminti per 700 autobusų. Įmonėje daugėja ir darbuotojų – šiuo metu pas jus dirba 310 specialistų, kai prieš 4 metus jų buvo 240. Ar visa tai yra sėkmės ženklai?

Vienareikšmiškai. Jeigu įmonė auga, plečiasi, turi užsakymų ir gali toliau investuoti – tai yra sėkmės faktoriai. Turime gerą poziciją rinkoje, nepaisant visų negandų – juk 2008-ųjų krizė ir COVID-19 pandemija ypač stipriai paveikė visą autobusų pramonę. Dabar jaučiamės pakankamai komfortiškai, jaučiamės vieni iš rinkos lyderių ir manome, kad turime geras pozicijas toliau vystytis ir plėstis.

Vertinant rinką ir konkurentus, ar sunku Lietuvoje konkuruoti?

Mūsų pagrindinė rinka yra Europa, žiūrime per jos prizmę. Lietuva yra mūsų namų rinka, čia nėra sunku konkuruoti todėl, kad mūsų klientai pas mus ateina nuolat, jie jau daugelį metų yra su mumis. Iš tikrųjų, turime sukūrę tokį santykį su klientais, kad jie nesižvalgo kitur, nebent bendram vaizdui susidaryti gali kitų gamintojų paprašyti pasiūlymų, bet vis tiek visada ateina pas mus. Mes atvirai su jais bendraujame, žinoma, suteikiame geriausią įmanomą  tiek kainos, tiek ir paslaugų pasiūlymą. Tas dėmesys klientui, mūsų koncentracija į produktą ir jo kokybę, yra ilgalaikio proceso rezultatas.

Paminėjote 2008-ųjų krizę ir COVID-19 pandemiją. Ar tai buvo du pagrindiniai lūžiai per visą įmonės istoriją, ar jų buvo daugiau?

Šios dvi krizės gana stipriai paveikė visą įmonės raidą. 2008 m. krizė paveikė taip, kad po jos mes susikoncentravome į labai aiškų produktą ir aiškią rinką, nes iki tol, nuo įmonės įsteigimo 2002 m., turėjome idėją siūlyti bet kokį pergaminimą bet kokiam poreikiui. Tada labai lanksčiai siūlėme įvairius produktus, aišku, koncentravomės į vidinę rinką, į Lietuvą. Krizė sugriovė būtent vidinę rinką. Tada supratome, kad su tokiu plačiu produktų pasiūlymu nesugebėsime stabiliai įžengti į Europos rinką. Supratome, kad autobusai labiausiai tiktų ir būtų ne tik patrauklus, bet ir vertę kuriantis produktas Europai. Pasirinkome strateginį partnerį „Mercedes-Benz“ ir autobusą pasiūlėme kaip pagrindinį produktą. Eidami į keleivių pervežimo rinką mes po truputį pradėjome plėsti išorinį partnerių tinklą. Pradėjome nuo Skandinavijos, kuri jau laikoma vos ne namų rinka, artimiausi – norvegai, danai, švedai, suomiai. Paskui prijungėme Vokietiją ir taip po truputį išsiplėtėme. Dabar praktiškai visa Europa yra mūsų padengta, išskyrus Rytų Europą, nes į ją nesikoncentruojame dėl žemų kainų. Vakarų ar Skandinavijos, Jungtinės Karalystės rinkos yra tos, kurios vertina kokybę ir visą spektrą mūsų produktų.

Įmonei plečiantis, tiek veiklos srityse, tiek komandos dydžiu, diegiami tam tikri pokyčiai. Kokie šiuo metu yra svarbiausi pokyčiai, kuriuos turite įvykdyti?

Vienas pokytis yra susijęs su dideliu augimu, nes po pandemijos augame gana drastiškais greičiais, apytiksliai apie 30% ir daugiau procentų padidėjame kiekvienais metais. Tai gamybinei įmonei yra nemaži skaičiai. Kitas pokytis susijęs su virsmu automobilių rinkoje – elektrifikacija. Būtent elektra varomos transporto priemonės įneša daug naujų procesų, kurie iki šiol nebuvo tipiški. Be to, COVID-19 atnešė kitą pokytį – per pandemiją nusprendėme vystyti elektra varomų autobusų produkciją. Toliau vystydami šią sritį, mes priėjome tam tikrą tašką, juk paklausa rinkoje randasi vis didesnė ir didesnė, klientai prašo vis įvairesnių autobusų. Tad čia yra kitas pokytis – siūlydami platesnę elektra varomų transporto priemonių gamybą, turime vystyti savo kompetencijas.

„Verslo žinių“ žiniomis, keičiasi ir jūsų pareigos. Kaip nusprendėte trauktis iš vadovo pareigų ir pereiti į valdybą?

Tai buvo ilgalaikė mano mintis, ilgalaikis noras. Kiekvienas verslininkas supranta, kad nevadovaus visą gyvenimą. Šią mintį aš gvildenau jau labai seniai, bet sukliudė COVID-19 pandemija. Dar iki pandemijos mes, akcininkai (įmonės akcininkai yra trys fiziniai asmenys – VŽ), tarpusavyje turėjome tokių diskusijų, bet kadangi COVID-19 sustabdė mūsų plėtrą ir reikėjo priimti daug nestandartinių sprendimų, tai natūralu, kad teko tą planą pristabdyti, atidėti. Dabar, kadangi jaučiamės ir atsigavę, ir įsibėgėję, turime laiko bei galimybių priimti šį sprendimą.

Aš, kaip ir bet kuris įmonės steigėjas, matau galimybę, kaip verslą toliau vystyti neaukojant asmeninio gyvenimo. Be to, aš nesu baigęs jokių vadybos mokslų, visko išmokau per praktiką, nes pats esu inžinierius. Įmonė yra tokioje stadijoje, tokio dydžio, kad jai vystyti reikia profesionalesnių vadybos metodų.

Sakote, kad laukėte tobulo momento, kad perduotumėte vadeles. Ar nebaisu perduoti vadovavimą įmonei geru laiku? Kas bus, kai vėl ištiks krizė?

Verslo bendruomenė žino, kokia tai jautri tema, ypač, kai toks virsmas vyksta pirmą kartą. Mes suprantame rizikas, todėl pirmiausia įsteigėme valdybą. Išsikėlėme užduotį nepalikti pagrindinio akcininko vieno su būsimu samdomu generaliniu direktoriumi, kad tai nebūtų dviejų asmenų santykis, o struktūra.

Kaip jūs ir sakote, visada lengva, kai ateini vadovauti įmonei jos augimo stadijoje. Jei kiltų krizė, nepaliksime vadovo vieno. Tam ir sukūrėme valdybą, kad galėtume tas rizikas įvertinti ir užkardyti. Žinoma, yra begalė istorijų apie nepavykusį vadovavimo perdavimą, bet bandome analizuoti tas situacijas ir mokytis iš svetimų klaidų. Gyvenimas parodys.

Ar kilus krizei būtumėt pasiruošęs perimti vairą? Jeigu kas nors nepavyktų, o gal naujasis generalinis direktorius neišpildytų lūkesčių.

Iš tikrųjų nenorėčiau. Gyvenime visaip gali nutikti, bet tikrai nenorėčiau. Manau, kad turime ir geros sudėties valdybą, ir atrinkome gerą naują vadovą. Turime pagrindo juo pasitikėti ir dėsime visas pastangas, kad jam padėtume. Juolab kad mes niekur nepabėgame. Būna situacijų, kai buvęs vadovas ir akcininkas perduoda vadeles ir išvažiuoja į šiltus kraštus, pamiršta viską, paskiau tik kartas nuo karto pasižiūrėjęs pamato, kad kažkas blogai. Bet jeigu yra normali raportavimo sistema, iškelti aiškūs tikslai ir rodikliai, tai tikrai gali ir nevairuodamas stebėti visus parametrus bei vienaip ar kitaip reaguoti. Nebūtina pačiam sėsti prie vairo.

Įkūrėte valdybą, į kurią atsitraukėte pats. Ar tapsite valdybos pirmininku?

„Altas komercinis transportas“ turi tris akcininkus, aš esu pagrindinis, valdantis kontrolinį paketą, ir būtent dėl to, norėdamas turėti neutralų santykį kitų akcininkų atžvilgiu, nutariau, kad geriau kitam žmogui patikėti valdybos pirmininko pareigas. Vis tiek pirmininkas turi lemiamą sprendimą. Mes esame 5 asmenų valdyba, tad nutariau pirmininko pareigas suteikti nepriklausomai profesionalei Daliai Andrulionienei, kuri būtų neutrali visų akcininkų atžvilgiu.

Kaip suprantu, jau turite žmogų, kuris pakeis jus generalinio direktoriaus pareigose?

Taip. Iš tikrųjų jau esame pasirašę sutartį, naujas vadovas perims vadovavimą nuo sausio vidurio. Tada norėtumėme jį įvardinti ir pristatyti.

Kaip manote, būti valdybos nariu bus lengviau negu vadovu?

Nežinau, nesu buvęs. Manau, natūralu, kad bus jautru, kai pats nevairuoji. Kai pats esi vairuotojas, bet tenka atsisėsti šalia ir leisti vairuoti kitam, gali būti, kad kol dar nesupratai, ar tas vairuotojas geras, šiek tiek prižiūrėsi, ar jis neviršija greičio, ar mato stabdį, kad laiku sustabdytų. Turbūt tas jausmas gali būti, natūralu. Bet jeigu tu pasitiki tuo vairuotoju, kurį pasirinkai, tai čia tik laiko klausimas apsiprasti su nauju vairavimo stiliumi. Nes norime ir kalbame apie greitesnį vairavimą – augimas numatomas didžiulis, tad reikės visiems padirbėti. Aš manau, kad mes, būdami valdybos nariai, irgi turėsim begalę atsakomybių ir darbų, ir padėsime suvaldyti spartų augimą.

Gal su būsimu vadovu pasidalintumėte kokiu nors patarimu, pamoka?

Manau, kad mūsų sėkmei įtaką padarė didelis dėmesys klientui, artimas ryšys su juo. Kartais pirmenybę teikdavom ne savo verslui, o klientams, nes svarbiausia – kad jie būtų patenkinti. O tik po to pamatydavome, kad gal ir nuolaidų davėme daugiau, nei reikėjo. Jeigu ateina žmogus ne iš šitos rinkos, ne iš šito sektoriaus, svarbiausia, kad finansinė eilutė, nors ji visada labai svarbi, nebūtų svarbesnė už klientą. Nes jeigu ateisi drastiškai žiūrėdamas tik pelno eilutę, tai gali prarasti santykį su klientu, o tada ilgainiui visi jie nuo tavęs nusisuks. Patarčiau nepamesti to dėmesio klientui. Turime viltį išlaikyti tą santykį.

Grįžtant prie verslo. Su kokiais pagrindiniais iššūkiais susiduriate šiuo metu?

Žmonės, žmonės ir dar kartą žmonės. Kadangi esame gana giliai įsivažiavę į sudėtingus tarptautinius santykius ir specifiką, tas tikrai reikalauja aukštos kompetencijos. Mes esame gamybinė, inžinerinė įmonė, mūsų pagrindas yra inžinieriai, juk produktą ir kuriame, ir konstruojame, ir prižiūrime jo gamybą. Matyt, tai yra tas pagrindinis iššūkis. Be to, mūsų viena iš strategijų yra reklamuoti inžinerinę pramonę Lietuvoje. Manau, kad ji per pirmuosius nepriklausomybės dešimtmečius buvo apleista. Daug inžinerinės pramonės buvo sovietiniais laikais, vėliau ji buvo visai nustekenta ir kažkuriuo metu specialybė tapo nepopuliari. Tad dabar mūsų tikslas yra reklamuoti šią specialybę ir dėti visas pastangas, kad tokių talentų atsirastų. Talentai talentais, mums tiesiog reikia žmonių, kuriuos ir patys galime išmokyti. Svarbiausia, kad ateitų žmonės, kuriems įdomu technika, automobiliai, kūrybinis darbas.

Kokie „Altas Auto“ buvo šie finansiniai metai, ir kokius prognozuojate kitus?

Nors šie finansiniai metai dar tik baigiasi, jau matome, kad bus rekordiniai. Augimas –  apie 30%. Bendrai, ir pelno prasme jie tikrai buvo sėkmingi. Aišku, šie metai pametėjo ir nemažai iššūkių dėl virsmo automobilių pramonėje: atsirado nauji produktai, kitokie techniniai sprendimai, autobusai tapo dar saugesni dviratininkams ir keleiviams, dar labiau integruoti į viešąsias erdves. Technine prasme metai nelengvi, bet vis tiek gerai užbaigti. Dabar jau žiūrime, kaip įgyvendinti kitų metų užsakymus, nes pagrindinis iššūkis – ne šių metų pabaiga. Iš karto po Naujųjų metų turime daugybę užsakymų, o klientai dar vis prašo įterpti daugiau. Mūsų gamybiniai resursai ne guminiai, ir čia turbūt didžiausią iššūkį turėsime kitais metais, kaip visus tuos užsakymus, visus tuos norus suvaldyti. Kitų metų augimas, tikėtina, bus net didesnis negu 30%, o šiais metais beliko užtiesti staltiesę ant stalo ir iššauti šampaną.