Šiaurės Lietuvoje – debesuota su pragiedruliais: latviai užpildo laisvas darbo vietas

Štai antro pagal dydį Latvijos miesto Daugpilio gyventojai vis aktyviau darbo ieško už pusšimčio kilometrų esančiame Visagine. SBA grupės baldų gamybos įmonėje „Visagino linija“ šį rudenį įsidarbino 80 kaimyninės šalies gyventojų.

„Tai, kad latviai atvyksta dirbti į Lietuvą, rodo, jog darbo sąlygos, siūlomos Lietuvoje veikiančiose įmonėse, yra patrauklesnės, nei jie galėtų rasti savo regione ar aplinkinėse Latvijos teritorijose“, – VŽ komentuoja dr. Giedrė Dzemydaitė, Vilniaus universiteto (VU) Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentė.

Pasak jos, darbo vietų trūkumas yra dažna problema regionuose, nesvarbu, ar tai būtų Lietuva ar Latvija. Todėl vienas stambesnis rinkos žaidėjas, pavyzdžiui, SBA grupės įmonė, gali reikšmingai pakeisti įsidarbinimo galimybes aplinkui esančiuose regionuose.

„Latviams turi apsimokėti atvykti ir dirbti Lietuvoje, gautas darbo užmokestis turi padengti transporto ir laiko sąnaudas, patirtas vykstant į darbo vietą“, – priduria dr. G. Dzemydaitė.

Latvijos statistikos portalo duomenimis, šalyje spalį nedarbo lygis siekė 6,6%, o Daugpilyje viršijo 10%. Pastaruoju metu Latgalos regione užsidarė keletas didesnių gamybos įmonių, todėl gyventojai darbo ėmė ieškoti ir Lietuvoje.

„Buvusiai darbovietei susidūrus su sunkumais ir atleidus daugumą darbuotojų, darbo neturėjau 9 mėnesius. Galimybės Visagine sudomino, nes yra arti Daugpilio, tad nereikia keisti gyvenamosios vietos. Be to, čia didesnis atlyginimas, taip pat patrauklios papildomos naudos, pavyzdžiui, nemokamas transportas ar kompensacija pietums, sporto salė. Šiuo metu mokausi dirbti su įranga. Baigęs mokymus pradėsiu dirbti savarankiškai“, – patirtimi dalinasi Aleksejus Sokolovas, prieš mėnesį „Visagino linijoje“ įrenginių operatoriumi įsidarbinęs latvis iš Daugpilio.

Specialistų deficitas

Andrius Lickanas, „Visagino linijos“ vadovas, atkreipia dėmesį, kad, augant gamybos apimčiai, atsiranda poreikis padidinti darbuotojų skaičių, tačiau dėl nepalankios demografinės situacijos šalies regionuose ima trūkti aukštesnės kvalifikacijos specialistų, galinčių dirbti su modernia įranga.

„Su tuo susiduriame ne tik mes, bet ir kitos SBA grupės įmonės arčiau didžiųjų miestų, pavyzdžiui, „Klaipėdos baldai“ ar „Inno Line“. Tad specialistai iš Latvijos, kurių dalis „Visagino linijoje“ šiuo metu sudaro maždaug 10% darbuotojų, suteikia galimybę verslui augti“, – aiškina jis.

Užimtumo tarnybos duomenimis, 2024 m. spalį registruotas nedarbas Visagine siekė 9,1%.

A. Lickano teigimu, maždaug 80.000 gyventojų turintis Daugpilis yra pramonės ir geležinkelių miestas, todėl iš čia lengviau pritraukti reikiamų kompetencijų darbuotojų: įrenginių operatorių, elektrikų, automatikų.

„Paskelbus apie atvirų durų dienas „Visagino linijoje“, norinčių susipažinti su įmone pilnas autobusas prisiregistruodavo per porą dienų. Nauji darbuotojai apmokomi, kiekvienam skiriamas mentorius, kuris padeda adaptuotis ir moko dirbti savarankiškai“, – priduria įmonės vadovas.

Dar viena įmonė, įsikūrusi Visagine, svarsto apie galimybę įdarbinti kaimynus. Dalia Enkienė, Ignalinos atominės elektrinės (IAE) žmonių ir organizacijos vystymo vadovė, atkreipia dėmesį į 60 laisvų darbo vietų techninių, operatyvinių ir gamybinių profesijų atstovams. Nors prioritetą IAE teigia skirianti vietos gyventojams, tačiau darbo jėgos trūkumas išlieka aktualus ir verčia žvalgytis specialistų ne tik plačiau šalyje, bet ir už jos ribų.

„Šiuo metu tarp mūsų personalo nėra Latvijos gyventojų, tačiau aktyviai analizuojame galimybes jų įdarbinti. Svarbu pažymėti, kad, dirbant branduolinės energetikos objekte, gali būti specialių sąlygų, susijusių su nacionalinio saugumo reikalavimais ir tarptautiniais reguliavimais. Šiuos aspektus šiuo metu vertiname, ieškodami būdų plėsti darbo galimybes ES kaimyninės šalies gyventojams“, – VŽ sako ji.

D. Enkienė neslepia, kad Latvijos piliečių įdarbinimas yra aktualus, nes tai galėtų padėti užpildyti laisvas pozicijas ir papildyti komandą naujomis žiniomis ir patirtimi.

„Be to, atsižvelgiant į tai, kad Latvijos ekonominė situacija pastaruoju metu yra sudėtingesnė, galimybė dirbti IAE galėtų būti patraukli kaimyninės šalies specialistams“, – priduria IAE žmonių ir organizacijos vystymo vadovė.

Tačiau ne visoms Šiaurės Lietuvos regiono įmonėms trūksta specialistų, kurių ieškotų kaimyninėje šalyje. Štai „Biržų duonos“ kepykloje ir krautuvėje Biržuose dirba vietiniai.

„Iš Latvijos darbuotojų neturime – kol kas išsisukame su biržiečiais“, – VŽ sako Natalija Kurganovė, „Biržų duonos“ rinkodaros ir tvarumo vadovė.

Mato ir atliepia poreikį

Erlandas Galaguzas, Visagino savivaldybės meras, sako, kad tiek Lietuva, tiek Latvija stengiasi bendradarbiauti ir užtikrinti jo vadovaujamo miesto ir Daugpilio partnerystę.

„Stebime ir džiaugiamės tuo, kad galime pasikeisti ne tik produktais, bet ir darbuotojais, darbo vietomis ir mokymo įstaigomis. Mes, kaip miestai partneriai, džiaugiamės tuo, kad žmonės atvyksta pas mus dirbti, o mūsų gyventojai išvyksta poilsiauti pas juos“, – komentuoja E. Galaguzas.

Pasak mero, savivaldybė stengiasi ir gerinti susisiekimą, kuris leis efektyviau su Latvija apsikeisti darbuotojais ir poilsiautojais.

„Tikrai daug dedame pastangų, kad atsirastų traukinys tarp Visagino ir Daugpilio. Ir lyg jau ir sutarėme su „Lietuvos geležinkeliais“, tad galimai pavasarį pradės nuolat kursuoti traukinys“, – priduria jis.

„LTG Link“ VŽ patvirtino, kad kitų metų pavasarį planuoja atnaujinti susisiekimą maršrutu Vilnius–Daugpilis. Olga Malaškevičienė, „LTG Link“ komunikacijos partnerė, sako, kad vienas iš tą padaryti paskatinusių  veiksnių – siekis atliepti Visagino gyventojų ir čia įsikūrusių verslų lūkesčius.

„Todėl, bendradarbiaudami ir su Visagino savivaldybe, norime sudaryti galimybes atvykti traukiniu į Visaginą čia dirbantiems žmonėms iš Latvijos, o visaginiečiams nuvykti į Latviją“, – VŽ teigia ji.

Planuodami naujus maršrutus, „LTG Link“ teigia analizuojantys keliautojų poreikius ir stengiasi reaguoti, ieškodami sprendimų, kad kelionės traukiniais gyventojams būtų dar patrauklesnis.

„Pavasarį planuojamo maršruto tvarkaraštis dar nėra patvirtintas, jį šiuo metu konstruojame ir ieškome geriausio sprendimo, kad traukinio atvykimo ir išvykimo laikai būtų patogūs žmonėms, keliaujantiems darbo tikslais ar laisvalaikiu“, – priduria O. Malaškevičienė.

Abipusė nauda

Ekonomistės dr. G. Dzemydaitės teigimu, latviška darbo jėga Lietuvoje yra naudinga abiem šalims. Dažnai didesnės įmonės nėra linkusios įsikurti mažesniuose regionuose dėl mažos darbo rinkos, nuogąstaudamos, kad nebus pakankamai darbuotojų įmonės veiklai užtikrinti.

„Šiuo atveju matome, kad latvių dalyvavimas darbo rinkoje praplečia įmonių galimybes rasti darbuotojų ir sudaro sąlygas įmonėms veikti atokiau nuo didžiųjų didmiesčių, kur koncentruojasi žmogiškieji ištekliai. Regionas išlaiko verslą pas save, iš verslo veiklos yra surenkami mokesčiai į valstybės ir savivaldybių biudžetus“, – paaiškina VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentė.

Anot jos, verslo buvimas regione skatina regiono patrauklumą, didesnį darbo vietų spektrą. O žiūrint iš Latvijos perspektyvos, ji taip pat gali išlaikyti gyventojų pajamas, kurie gyvena atokesniuose pasienio regionuose.

„Didžiąją dalį uždirbtų pajamų latviai išleidžia savo gyvenamoje vietoje“, – priduria G. Dzemydaitė.

IAE žmonių ir organizacijos vystymo vadovė D. Enkienė mano, kad darbo jėgos judėjimas tarp šalių ir auganti konkurencija tarp darbdavių yra teigiami reiškiniai ir tai ypač naudinga darbuotojams.

„Tai skatina gerinti darbo sąlygas, didina regiono patrauklumą dirbantiems specialistams, o vietos darbdaviams taip pat atveria naujų galimybių – plėtrai, investicijoms ir naujų darbo vietų kūrimui“, – ekonomistei pritaria D. Enkienė.

Kęstutis Knizikevičius, Šiaurės Lietuvos regione esančio Biržų rajono savivaldybės meras, taip pat teigiamai vertina darbo migraciją iš Latvijos į Lietuvą. Anot jo, tai – dvišalio bendradarbiavimo ir regioninės integracijos ženklas.

„Biržų rajono savivaldybė jau 10 metų aktyviai dalyvauja „Interreg V-A Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programos“ projektuose, kurie skatina abiejų šalių ekonominį, socialinį ir kultūrinį bendradarbiavimą. Tiek biržiečiai, tiek Latvijos gyventojai naudojasi šių projektų teikiamomis galimybėmis ir dalyvauja socialinės integracijos, turizmo vystymo veiklose ir esant galimybėms prisijungia prie darbo rinkos“, – VŽ komentuoja K. Knizikevičius.

Vien verslo pastangų nepakanka

„Visagino linijos“ vadovo A. Lickano nuomone, reikalingi kompleksiniai sprendimai valstybės mastu, kad darbo rinka regionuose būtų aktyvi ir verslai čia galėtų augti.

„Bendradarbiaujame su Visagino technologijos ir verslo profesinio mokymo centru, suteikiame galimybes studentams atlikti praktiką, dalyvauti pameistrystės programose, savo darbuotojams organizuojame kvalifikacijos kėlimo kursus. Taip pat bendradarbiaujame su Užimtumo tarnyba, tačiau dėl gyventojų migracijos į didžiuosius miestus vis mažiau turime galimybių pritraukti talentingų darbuotojų“, – vardija A. Lickanas.

Pasak jo, situaciją galėtų palengvinti didesnė parama besikuriantiems regionuose, gerinamos viešosios pasaugos ir kompleksinis požiūris į vis sudėtingesnę demografinę padėtį nuo didmiesčių atitolusiuose rajonuose.

Verslininkui pritaria Visagino meras, jis tikina, kad vienas pagrindinių savivaldybės uždavinių šiuo metu – investuoti į žmones, švietimo bei kultūros sistemą.

„Nes ne vien tik darbo vietos, ne vien tik atlyginimai traukia. Jaunos šeimos atvyksta tada, kai yra kur apsigyventi, kur vaikus auginti, kur yra vaikų darželių, mokyklų, neformalus ugdymas. Ir džiugu, kad ir verslas stengiasi bei prisideda“, – sako E. Galaguzas.