„Švyturio-Utenos alaus“ darykla Utenoje – kai energija dirba keliais „etatais“

„Perėjimas prie žaliosios energijos - labai svarbus žingsnis. Tačiau tai - tik kelio pradžia. Judėdamas link tvarios gamybos, privalai vertinti ne tik energijos kilmę, bet tai, kaip ją naudoji.

Prieš penkmetį metus darykloje įrengėme 157 skaitiklius, kurie realiu laiku rodo elektros, vandens, garo, oro, anglies dvideginio sąnaudas. Gaudami tokius duomenis, galime planuoti ir kas itin svarbu - matuoti kokias permainas atneša vandens ar energijos taupymo sprendimai. Mums tai svarbu, nes turime aiškius, tikslius ir – reikia pripažinti – labai ambicingus įsipareigojimus“, - pasakoja „Švyturys-Utenos alus“ verslo plėtros ir inžinerijos vadovas Artūras Bernatavičius.

Prieš 5 metus 100 l alaus darykloje buvo pagamina sunaudojant vidutiniški 20,35 kWh elektros energijos. Šių metų pradžioje šis rodiklis jau buvo sumažintas iki 14,60 kWh, o metų pabaigoje jis turėtų susitraukti iki 14,17 kWh. Vien šiųmetis daryklos tikslas sąnaudas mažinti 0,43 kWh 100 l alaus pagaminti, kasmet leis sutaupyti maždaug 430 000 kWh.

Tad energijos sąnaudų mažinimas, nors ir reikalauja nemažų papildomų investicijų, neša ne tik aplinkosauginę, bet ir ekonominę naudą.

Pirmoji Lietuvoje

Šį mėnesį buvo paskelbta, kad ŠUA ir atsinaujinančios energetikos įmonė „Green Genius“ susitarė dėl išskirtinės saulės elektrinės su elektros kaupikliais statybų. 7,5 mln. Eur vertės saulės elektrinė leis patenkinti visus ŠUA elektros poreikius net naktį ar tamsiuoju metų laiku.

Projektas bus įgyvendintas 2 etapais: pirmasis bus baigtas greičiau nei per metus - iki 2024 m. gegužės, antrasis - dar po metų.

ŠUA ir „Green Genius“ partnerystė trunka ne vienerius metus - dar 2018 m. ant alaus daryklos stogo Utenoje įrengta pirmoji 1 MW galios saulės jėgainė. Dalis naujosios elektrinės taip pat bus sumontuota ant likusių laisvų Utenos daryklos stogų – čia atsiras 3 500 saulės panelių, kurių bendra galia sieks 1,5 MW. Kita, galingesnė elektrinės dalis bus pastatyta nutolusiame saulės jėgainių parke Butrimonyse, Alytaus rajone - čia bus įrengta 8 000 saulės panelių, kurios užtikrins iki 5 MW galios.

Šį projektą išskirianti technologinė naujovė - integruoti energijos kaupikliai. Ant daryklos stogų šalia saulės panelių vietą ras apie 2 MWh talpos ličio jonų energijos kaupiklių sistema. Dar 4 MWh talpos sistema bus sumontuota Butrimonyse. Kaupikliai užtikrins, kad ŠUA nepristigs elektros energijos net tada kai elektrinės gamins mažai (pvz., žiemą) ar  visai negamins energijos (pvz., naktį).

Pirma – izoliavimas, vėliau – atgavimas

Pasak A. Bernatavičiaus, energijos sąnaudų mažinimas darykloje prasidėjo nuo technologiškai paprasčiausio, tačiau apčiuopiamą naudą davusios sprendimo – vamzdynų izoliavimo.

„Pagal „Carlsberg“ taisykles, jei temperatūra kuriame nors vamzdyje viršija 60 laipsnių, jis turi būti izoliuotas, kad nebūtų švaistoma energija. Pas mus izoliuoti praktiškai visi vamzdynai ir šilumokaičiai. Tas pats su šalčiu. Taigi, tai yra pirminis žingsnis - neprarasti energijos, neleisti jai iškeliauti į „orą“.

Kitas žingsnis – atgauti energiją, t. y. surinkti jos perteklių viename procese, sukaupti ir panaudoti kitame. Tai sudėtingesnis ir didesnių investicijų reikalaujantis veiksmas. Gerai, kad priklausome didelei grupei, kuri turi bendrus tvarumo tikslus, tad galime ne tik pasidalinti savo patirtimi, bet ir pasižiūrėti ką įdomaus daro kolegos kitose šalyse“, - pasakoja ŠUA verslo plėtros ir inžinerijos vadovas.

Energija dirba keliais „etatais“

Kaip vieną pakartotinio energijos panaudojimo pavyzdžių, A. Bernatavičus mini pirminį alaus ruošimo etapą – misos, arba kitaip – salyklo ekstrakto virimo procesą.

„Išvirtos misos temperatūra siekia iki 90 laipsnių, tad ją reikia ataušinti. Tą darome šaltu vandeniu, kuris aušindamas misą sušyla. Šį šiltą vandenį nukreipiame į dar ankstyvesnius gamybos ciklus – salyklo mirkymą, o taip pat ir į pačią gamybos pabaigą – juo plauname vamzdynus kai išpilstome naują gėrimo partiją. Tokio vandens lieka ir buitiniams daryklos poreikiams. Tad vieno proceso energiją stengiamės kuo labiau išnaudoti ir įdarbinti kuo daugiau „etatų“ kituose procesuose“, - pasakoja specialistas.

Beje, net ir pati misa kaitinama pasitelkiant atgautą energiją. Anksčiau jos kaitinimo metu susidarantis garas buvo tiesiog išleidžiamas per kaminą dėl ko aplink pasklisdavo malonus misos kvapas. Tačiau dabar virš misos katilo įrengta energijos atgavimo sistema - ji surenka karštą garą, kuriuo įkaitinamas vanduo. Pastarasis panaudojamas verdant kitą misos partiją.

Ne visada apsimoka, bet daryti verta

„Klimato krizė vandens trūkumo problemą daro vis aktualesnę. Lietuvoje, žinoma, ji negresia, bet mes, kaip gėrimų gamintojas, turime su padidinta atsakomybe žiūrėti į šį gamtos resursą. Čia irgi turime aiškius tikslus ir terminus. Šiuo metu tolimiausias tikslas – 2050-ieji. Tuomet 1l alaus turėsime išvirti sunaudodami 1,7 l vandens. Į šį kiekį įskaičiuojamas ne tik į pakuotę patenkantis gėrimo keikis, bet ir ta jo dalis, kuri išgaruoja, taip pat vanduo linijų skalavimui ir t. t.“, - pasakoja A. Bernatavičius.

Prieš penkerius metus, 1l alaus Utenos darykloje buvo išverdamas panaudojant 3,6 l vandens, pernai - 3 l, o šiemet tam užtenka jau 2,8 l vandens.

„Kai naujos skardinės keliauja link išpilstymo linijos, jas skalaujame šaltu vandeniu. Tai labiau atsargumo ir kokybės kontrolės priemonė, nes skardinės naujos ir švarios, visgi norime būti tikri, kad ten nebus likę jokio nešvarumo. Šį skalavimo vandenį surenkame ir vėl naudojame pasterizavimo įrenginyje, t. y. šiuo vandeniu apipilame skardines su jau išpilstytu alumi uždarose skardinėse. Šis sprendimas leidžia vandens sąnaudas sumažinti maždaug 0,8 mln. l per metus.

Dar 4,5 mln. l vandens per metus padeda sutaupyti vamzdynų plovimas uždaru ciklu. Pagaminus alaus partiją, reikia išplauti vamzdynus, kuriais judėjo gėrimas. Tai daroma per kelis ciklus. Pirmas plovimas išskalauja kone visus produkcijos likučius ir šis vanduo keliauja į nuotekas. Paskutinis ciklas yra skalavimas - šis per linijas leidžiamas vanduo jau būna iš esmės švarus. Todėl jį surenkame ir panaudojame kitame cikle kai pirmuoju plovimu reikia išskalauti pagrindinius produkcijos likučius“, - pasakoja ŠUA verslo plėtros ir inžinerijos vadovas.

Jo teigimu, vien šiemet pritaikytos vandens taupymo priemonės ir technologiniai sprendimai daryklos vandens sąnaudas sumažins 20 mln. l.

„Mažinant energijos, tiek ir vandens sąnaudas, pirmiausia daromi paprasčiausi ir bene apčiuopiamiausią rezultatą duodantys sprendimai. Kiekvienas naujas žingsnis – vis sudėtingesnis ir vis brangesnis. Nors finansiškai jie ne visuomet apsimoka, bet, mano vertinimu, tą daryti tikrai verta“, - įsitikinęs A. Bernatavicius.