Latvijos valdžia įpareigos maisto kurjerius mokyti „pagrindinių higienos principų“

Apie tai penktadienį pranešė valstybinė Latvijos televizija.

Žemės ūkio ministras Armandas Krauzė teigė, kad šią iniciatyvą paskatino vartotojų skundai ir socialiniuose tinkluose paplitę vaizdo įrašai, kuriuose kurjeriai atidaro pristatomo maisto pakuotes.

„Žmonės nori, kad tie, kurie pristato maistą, būtų apmokyti higienos ir išmoktų elementarių, pagrindinių principų, kaip elgtis su maistu“, – ministrą cituoja Latvijos nacionalinio transliuotojo portalas lsm.lv.

Šiai idėjai pritaria ir Latvijos restoranų asociacija, kuri pabrėžia, kad restoranams taikomi griežti reikalavimai, o tuo tarpu kurjeriams – ne. „Tą akimirką, kai paruošiame labai skanų patiekalą pagal visus šiuos reikalavimus, ateina kurjeris ir mes prarandame rezultato kontrolę“, – sako Latvijos restoranų asociacijos prezidentas Janis Jenzis.

Latvijoje, kaip ir Lietuvoje, populiariausios maisto pristatymo platformos yra „Wolt“ ir „Bolt Food“. Tiek „Wolt“, tiek „Bolt“ rašytiniame atsakyme lsm.lv teigė, kad yra pasirengusios bendradarbiauti su Žemės ūkio ministerija, taip pat aktyviai dirba siekdamos didinti kurjerių informuotumą apie higienos reikalavimus. Pavyzdžiui, „Bolt“ planuoja restoranams platinti lipdukus ant pakuočių, kad gavėjas galėtų būti tikras, jog maistas klientą pasiekė nepažeistas.

Ministerijos taisyklės vis dar rengiamos, o detalės nėra žinomos, tačiau aišku, kad higienos pagrindų kursus planuojama rengti latvių kalba. Nors dirbantys kurjeriai turėtų mokėti latvių kalbą, kad galėtų bendrauti su klientais, realybė yra visai kitokia. 

A. Krauzė nurodo, kad mokymai vyks tik latvių kalba ir nebus jokių kompromisų, tačiau pristatymo platformoms kyla daug klausimų, įskaitant tai, ar toks reikalavimas kurjeriams, nemokantiems latvių kalbos, netaps formalumu be jokios naudos.

Tuo tarpu Latvijos restoranų asociacija pažymi, kad kompromisų greičiausiai ieškoti teks. „Mūsų tikslas tikriausiai nėra išmokyti latvių kalbos visus pasaulio gyventojus, o teikti kokybiškas, higieniškas pristatymo paslaugas“, – lsm.lv cituoja A. Jenzį.

Nors Lietuvoje panašių iniciatyvų dar nėra, Seimas taip pat yra priėmęs nutarimus, kurie reguliuotų šalyje dirbančių užsieniečių, įskaitant maisto kurjerius ar pavėžėjus, įgūdžių reikalavimus.

Spalio 3 d. Seimas įpareigojo užsieniečius ir juos samdančias įmones nuo 2026 metų sausio aptarnauti klientus lietuvių kalba.

Tuo pačiu Seimas juos atleido nuo prievolės mokytis lietuvių kalbos, jei tai nebus nuolatinė tokių darbuotojų veikla, pavyzdžiui, jei jie parduos prekes ar savo surinktas miško gėrybes mugėse ar kitose vietose, pavyzdžiui, per šventes prekiaus gėlėmis.   

Ši išimtis negalios užsieniečiams, kurie turės leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, bet versis prekyba nuolat.

Seimas įpareigojo tiesiogiai paslaugas teikiančius užsieniečius mokėti bazinį lietuvių kalbos lygį. Už tokių įpareigojimų vykdymą bus atsakingos ir valstybės institucijos, užsieniečius įdarbinančios įmonės, vadovai ir patys užsieniečiai. 

Migracijos departamento praėjusių metų duomenimis, Lietuvoje gyvenančių užsieniečių skaičius pirmą kartą šalies istorijoje perkopė 200 tūkst. ribą.