Galimas Estijos oro bendrovės „Nordica“ gelbėtojas – smulkusis „airBaltic“ akcininkas
Estijos vyriausybės valdoma 2015 m. įkurta aviacijos kompanija „Nordica“ prieš kurį laiką patyrė smūgį, kai paaiškėjo, kad didžiausias bendrovės klientas, oro bendrovė SAS, nutrauks pasirašytas sutartis. Be to, paaiškėjo, kad sutartys su partnere SAS bendrovei „Nordica“ buvo nuostolingos, nurodo Estijos leidinys „Aripaev“.
Be to, praėjusiais metais „Nordica“ atšaukė tiek daug skrydžių, kad SAS pareikalavo iš „Nordica“ sumokėti baudas, kurių bendra suma siekė 750.000 Eur.
Visa tai privertė „Nordica“ vadovus ieškoti būdų, kaip išlaikyti oro linijų bendrovę. Tuo tarpu valdžios atstovai įpareigojo juos iki spalio 15 d. įvertinti situaciją ir parengti planą, kuris atsakytų į klausimą, ar bendrovė gali būti atiduota privatizacijai, ar reikėtų skelbti jos bankrotą.
„Nordica“ valdybos pirmininkas Remco Althuisas trečiadienį Estijos nacionaliniam transliuotojui ERR sakė, kad oro transporto bendrovės ateities veiksmų planą sudaro trys etapai: ateinanti žiema: nuo kitų metų balandžio mėn. iki 2026 m. kovo mėn.; o paskutinis etapas prasidės po 2026 m. kovo.
„Planuojame išlaikyti dabartinį lėktuvų parką, taip pat įgulą, biurą ir sistemas“, – situaciją apibūdino R. Althuisas.
Infrastruktūros ministras Vladimiras Svetas Estijos leidiniui „Postimees“ patvirtino, kad „airBaltic“ smulkusis akcininkas, Danijos investuotojas L. Thuesenas, domisi „Nordica“ įsigijimu. Tą patį ERR patvirtino ir R. Althuisas.
Tačiau L. Thueseno pasiūlymas dar nėra galutinis – jis priklauso nuo bendrovės vadovybės gebėjimo sudaryti naujas sutartis dėl lėktuvų, kurie nuo spalio pabaigos bus nenaudojami, rašo „Postimees“.
97,97 % „airBaltic“ akcijų priklauso Latvijos vyriausybei. Nurodoma, kad likusias 2,03% akcijų valdo Latvijoje įkurta bendrovė „Aircraft Leasing 1“, priklausanti L. Thuesenui.
Verslininkas taip pat valdo oro linijų bendrovę „Jettime“, kurios orlaivių parką sudaro „Boeing“ lėktuvai.
Portalas „Pilotcareercenter“ rašo, kad 2020 m. L. Thuesenui priklausanti oro transporto bendrovė „Jet Time“ bankrutavo dėl COVID-19 pandemijos. Tuo metu valstybės pagalba, kuri siekė 80 mln. daniškų kronų, arba apie 10,7 mln. Eur, šios oro transporto bendrovės taip pat neišgelbėjo.
Tačiau paskelbus bankrotą L. Thuesenas davė suprasti, kad grįš į aviaciją su nauja bendrove, kuri, kaip paaiškėjo kiek vėliau, gavo praktiškai tokį patį pavadinimą. Beje, „Jettime“ pirmtakė „Jet Time“ taip pat daug metų bendradarbiavo su SAS.
Įkurta vietoje bankrutavusios „Estonian Air“
Pirmąjį šių metų pusmetį „Nordica“ patyrė 8,2 mln. Eur nuostolio. Pernai įmonė fiksavo 19,1 mln. Eur nuostolį.
„Nordic Aviation Group“ buvo įsteigta 2015 m. kaip bankrutavusios nacionalinės oro vežėjos „Estonian Air“ įpėdinė. Kuriant naują bendrovę tikėtasi, kad ji reguliariai skraidins iš Talino, užtikrins reikiamas konkurencines sąlygas rinkoje bei komerciškai tvarią veiklą.
Nors iš pradžių įmonės veikla buvo pelninga, skraidyta į keliolika oro uostų, tarp jų ir Vilniaus, 2019 m. birželio mėnesį „Nordica“ pranešė, kad nutraukia visus reguliarius skrydžius iš Talino. Priežastimi nurodyta didelė konkurencija ir nuostolingi maršrutai. „Nordica“ nutarė savo veiklą sutelkti į nuomą su įgula kitoms oro transporto bendrovėms.
Po nuostolingų 2023-ųjų šių metų kovo mėnesį Estijos vyriausybė pritarė 100% 400.010 Eur nominalios vertės „Nordic Aviation Group“ akcijų pardavimui. Tikroji privatizacijos sandorio vertė turėjo paaiškėti po derybų su galimais pirkėjais.
„Valstybė parduoda „Nordica“, nes bendrovė siūlo tik užsakomuosius skrydžius ir nėra pagrindo manyti, kad ji gali pradėti teikti skrydžių paslaugas iš Talino. Todėl Estijos valstybei ši bendrovė neturi strateginės reikšmės“, – teigta pranešime.
Kol Estija ieško pirkėjo savo vežėjui, kaimyninė Latvija rengiasi savo valdomos skrydžių bendrovės „airBaltic“ pirminiam viešam akcijų platinimui (IPO). Šiuo metu Latvijos vyriausybei priklauso 97,97% „airBaltic“, o po IPO jai liktų ne mažiau nei 25% ir viena aviakompanijos akcija.
Apie tai, kad jų įsigijimo galimybe bent jau teoriškai domisi ir Lietuvos vyriausybė, Susisiekimo ministerija atskleidė sausį. Tiesa, nuo to laiko apie tai ši institucija plačiau nekomunikavo.
