Danija: „šešėlinis“ rusų laivynas – plaukiojanti ekologinė bomba

Pasak danų žiniasklaidos, maždaug kas 5 rusų „šešėlinis“ tanklaivis, pakrautas nafta, plaukia be locmanų, išmanančių Danijos vandenis, pagalbos, nepaisant to, kad šis jūros kelias – ir vingiuotas, ir negilus, ir apkrautas.

„Bloomberg“, remdamasis Kopenhagoje įsikūrusios ne pelno siekiančios tiriamosios žurnalistikos organizacijos „Danwatch“ duomenimis, tvirtina, kad per pastaruosius 3 mėn. apie 20% visų „šešėlinių“ tanklaivių, gabenančių naftą iš Rusijos, atsisakė laivavedžių paslaugų. 

Ši dalis padidėjo nuo 4% prieš metus.

Danų sąsiauriai – ne tik siauri ir vingiuoti. Kasdien juos kerta keltai ir daug kitų laivų, tad didėja susidūrimo tikimybė. 

Sąsiauriai pasižymi ir tuo, kad juose paprastai vyrauja gana stiprios srovės, be to, vandens gylis – įvairus, vietomis yra daug seklumų. Tad kapitonai turi mokėti atlikti sudėtingus manevrus. 

Esant tokioms sąlygoms, Tarptautinė jūrų organizacija (angl. International Maritime Organization, IMO) rekomenduoja naudotis locmanų paslaugomis. Tai yra įprastas dalykas, leidžiantis išvengti laivų avarijų ir, svarbiausia, naftos ar kitų produktų išsiliejimo į jūrą, jei, tarkime, laivas užplauktų ant seklumos.

Rusija, kuriai Vakarų sankcijos neleidžia naudotis naujais ir moderniais tanklaiviais, vis dažniau pasikliauja senesniais, prastai prižiūrimais ir netgi nedeklaruotais laivais, kad galėtų išvežti naftą.

Būtent šie laivai ir yra tie, kurie dažniausiai atsisako laivavedybos paslaugų.

Nors problema – žinoma, tiek Danija, tiek Europos Sąjungos (ES) yra bejėgės išspręsti šią problemą.

Nuo 1857 m. Danijos sąsiauriams taikoma Laivybos laisvės sutartis, pagal kurią visiems laivams suteikiama galimybė laisvai kirsti sąsiaurius, jungiančius Baltijos ir Šiaurės jūras. 

Tuo tarpu locmanų samdymas tebėra savanoriškas.

Jei Danijos vyriausybė nutartų, kad locmanų paslaugos būtų privalomos, tai galėtų iššaukti neigiamą kitų Baltijos jūros šalių reakciją, be to, būtų sutrikdytas naftos tiekimo šaltinis.

Danijos jūrų administracija, į kurią komentaro kreipėsi „Bloomberg“, atsisakė komentuoti situaciją.

Laivavedybos paslaugos nėra brangios, jei lyginsime su krovinių, kuriuos gabena laivai, kaina: praplaukimas Danijos sąsiauriais su locmanu kainuoja apie 10.000 USD.

Nepaisant to, netgi tokios kainos „šešėliniai“ laivai nelinkę mokėti, tvirtina „Bloomberg“. 

„Danwatch“ kovą teigė, kad didžioji dalis be locmanų plaukiojančių laivų manevruoja pavojingai, be to, su jais retai kuomet pavyksta susisiekti arba jie bendrauja neaiškiai.

Šią informaciją „Danwatch“ gavo iš Danijos karinių jūrų pajėgų.

Mikaelis Pedersenas, locmanas, 22 metus padėjęs laivams perplaukti Danijos vandenis, „šešėlinio“ laivyno tanklaivius apibūdino kaip „senas šiukšlių krūvas“, kurių „įgulos dirba su pasenusiais žemėlapiais ir tokia sena įranga, kad ją netgi sunku valdyti.“

VŽ rašė, kad pastaruoju metu Baltijos jūros pakrantės valstybės suintensyvino kampaniją, siekdamos imtis veiksmų prieš nenuspėjamos būklės Rusijos naftą eksportuojančių tanklaivių laivyną.

Pavyzdžiui, Suomija yra paraginusi ES nupirkti laivą, tinkamą likviduoti galimus naftos išsiliejimus šiaurinėje Baltijos jūros dalyje. 

Tiek Suomija, tiek Švedija perspėja apie tai, kad naftos išsiliejimas iš senesnių, silpniau apdraustų laivų kelia realų pavojų. 

Didelį pavojų aplinkai kelia ir tai, kad iš Rusijos uostų išplaukę mažesni tanklaiviai savo sankcionuojamą krovinį neutraliose Baltijos jūros teritorijose perpila iš vienų tanklaivių į kitus, o tokios nelegalios operacijos atliekamos nesilaikant jokių aplinkosaugos reikalavimų.