Danų kapitonai Baltijos jūroje stebi naftą plukdantį „seną rusų laužą“
Dar 1957 m. pasirašytas susitarimas leidžia tarptautiniams laivams praplaukti Danijos vandenimis.
Mikaelas Pedersenas, Danijos tanklaivių ir krovininių laivų laivavedis, stebi Rusijos naftą gabenančius laivus praktiškai kasdien, rašo „Bloomberg“. Jie iš Rusijos uostų plaukia į prekybą su agresore vis dar palaikančių šalių (daugiausiai Indijos ir Kinijos) uostus.
Danijos pakrančių gyventojai ištisus dešimtmečius stebėjo praplaukiančius Rusijos laivus, tačiau nuo 2022 m., Rusijai užpuolus Ukrainą, jie pastebėjo kai ką neįprasto.
M. Pedersenas, duodamas interviu portalui „Bloomberg“ teigė, jog šie laivai yra tokie seni, kad kai kuriuos iš jų sudėtinga vairuoti. Jam tenka padėti jiems naviguoti ir praplaukti sąsiaurį. Nėra aiškūs šių Rusijos laivų savininkai, dalis jų nėra apdrausti, naudojasi netiksliais senais žemėlapiais.
Prastai parengta laivų įgula gyvena antisanitarinėmis sąlygomis ir dėl kalbos barjero sudėtinga su jais bendrauti.
Būtent tokių laivų, kuriuos M. Pedersenas apibūdina kaip „seną laužą“ šiuo metu Baltijos jūra plaukioja daugiau nei bet kada anksčiau.
Šie tanklaiviai yra vienas iš karo finansavimo šaltinių. Aplinkosaugininkai perspėja, jog tai yra plaukiojanti ekologinė nelaimė, galinti turėti siaubingų pasekmių Baltijos jūrai, jei įvyktų laivų susidūrimas ar kitokia avarija.
„Bloomberg“ duomenimis, nuo 2022 m. Rusijai pritaikytų sankcijų Baltijos jūra kursavo 230 tanklaivių, vadinamojo Rusijos „šešėlinio laivyno“, Danijos sąsiaurį jie praplaukė 731 kartą ir išplukdė naftos už maždaug 35 milijardus Eur.
Daugiau nei trečdalis šių laivų yra 20-ies metų ir dar senesni – tokio senumo laivai kitose šalyse dažniausiai jau nurašomi. „Bloomberg“ žurnalistai apskaičiavo, kad tiek „šešėlinio“ tiek oficialaus Rusijos laivyno laivų amžiaus vidurkis yra 13.5 metų.
„Ko labiausiai bijau, tai susidūrimo. Kiekvieną savaitę padedu praplaukti bent 2 tokiems tanklaiviams, – sako M. Pedersenas. – Tai tokie seni laivai... O sąsiauryje mes turime tikrai intensyvų laivų eismą. Jei išsilietų nafta, tai būtu didžiulė nelaimė.“
Kovo mėnesį vienas iš Rusijos „šešėlinio laivyno“ tanklaivių jau buvo susidūręs su kitu laivu sąsiauryje tarp Danijos ir Švedijos.
Praėjusiais metais pilnas naftos rusų tanklaivis 6 valandas dreifavo prie Danijos Langelando salos.
M. Pedersenas sako, kad Rusijos „šešėlinį laivyną“ galima nesunkiai atpažinti iš laivų amžiaus ir Gabono ar Kuko salos vėliavų – tai šalys, nekeliančios didesnių saugumo reikalavimų.
Kritikai jau išsakė nuomonę, kad Danija deda per mažai pastangų, kad sustabdytų Rusijos laivų judėjimą pro sąsiaurį. Tačiau dar gegužę Marija Zacharova, Rusijos užsienio reikalų ministerijos spaudos atstovė, teigė, kad bet koks trukdymas Rusijos laivams bus laikomas priešiška veikla.
Danija individualiai kol kas nesiėmė jokių veiksmų, tačiau prisijungė prie 43 Europos šalių grupės, svarstančios, kaip pažaboti Rusijos „šešėlinį laivyną“, kurį, skaičiuojama, gali sudaryti 600 laivų.
