Ilgieji autotraukiniai – vežėjų svajonė, Europos abejonė

Švedijoje leidžiama naudotis iki 34 m ilgio ir iki 74 t sveriančiais autotraukiniais, kurie vienu metu gali vežti du 40-ies pėdų konteinerius. „Volvo Truck Corporation“ nuotr.

Vertinami kaip taršą, transporto kaštus ir vairuotojų deficitą mažinantis sprendimas, ilgieji autotraukiniai nacionaliniais sprendimais leidžiami vis daugiau ES valstybių. Tolesnę jų plėtrą riboja šiuo metu Europos Sąjungos (ES) vadovybės kabinetuose įstrigę Europos reglamento pokyčiai.

EK pasiūlymus norima realizuoti dar iki EP rinkimų, tačiau tokia galimybė neatrodo įtikinančiai.
Vežėjai tvirtina, kad net 2 m ilgesnis sąstato ilgis leistų pasiekti juntamų tiegiamų rezultatų.
Prieš ilguosius autotraukinius stoja geležinkelių operatorių lobistai.
Lenkai norėtų įsileisti ilguosius autotraukinius, bet nusprendė palaukti ES sprendimų.
Lietuvoje naujovė būtų vertinama, bet iniciatyvų ją skatinti nėra.

Europos Komisija (EK) praėjusią vasarą pristatė krovininio transporto taršos mažinimo paketo projektą („Greening Freigth Transport“, arba GFT), kuriame, be daugybės kitų priemonių, numatomos krovininio kelių transporto maksimalaus leistino ilgio ir svorio korekcijos. Pagrindinė mintis – net ir pora metrų padidinus dabar 16,50 m siekiantį maksimalų leistiną autotraukinio (vilkiko su puspriekabe) ilgį, gerokai padidėtų krovinių skyriaus talpa, o taip pat – efektyvumas. Įvairiausios projektą palaikančios vežėjų asociacijos dėsto, kad tokia naujovė leistų sumažinti kelių transporto taršą ir kaštus, o tam pačiam kroviniui nuvežti reikėtų mažiau sunkvežimių, tad būtų sumažinamas kelių transporto intensyvumas ir netgi mažėtų vairuotojų poreikis, kas šios profesijos deficito laikais nėra smulkmena.