Patvirtinta europinės vėžės plėtra iki Klaipėdos

Pasak Lietuvos susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio, tai padės užtikrinti ne tik geresnę tarptautinę geležinkelių transporto sąveiką, bet ir Klaipėdos jūrų uosto konkurencingumą.

„Tai ypač svarbu, siekiant geležinkeliais sujungti visus ES Baltijos rytinės pakrantės uostus su Ukraina, taip pat kuriant naujus krovinių gabenimo koridorius su Vakarų ir Šiaurės Europa“, – sako M. Skuodis.

Greitojo europinio geležinkelio linija į Klaipėdą turėtų pagerinti transporto ir logistikos jungtis Baltijos regione ir Rytų Europoje. Ministro teigimu, tai infrastruktūra, būtina ir Ukrainos integracijai į TEN-T tinklą, kuriant tiek šiuo metu, tiek ir ateityje svarbią alternatyvą krovinių iš Ukrainos eksportui per Baltijos jūros uostus.

Susisiekimo ministerija tikisi, kad europinė geležinkelio vėžė į Klaipėdą iš esmės pakeis Lietuvos susisiekimo sistemą: sukurs perspektyvią alternatyvą kelių transportui, padės greičiau diversifikuoti Klaipėdos jūrų uosto veiklą. 

Europinio standarto tinklo plėtojimas, prijungiant Klaipėdą, svarbus ir kariniam mobilumui užtikrinti.

TEN-T tinklas jungia didžiuosius ES miestus su uostais, oro uostais ir geležinkelių terminalais. Į šį tinklą įtrauktos svarbiausios Lietuvos tarptautinės kelių ir geležinkelių jungtys: „Rail Baltica“, „Via Baltica“, magistralinis kelias Klaipėda–Kaunas–Vilnius, geležinkelis Vilnius–Klaipėda, taip pat Klaipėdos valstybinis jūrų uostas, Vilniaus, Kauno, Palangos oro uostai ir Kauno intermodalinis terminalas.

Susisiekimo ministerijos planuose numatyta iki 2030 m. pradėti tiesti europinę vėžę greitajam traukiniui Vilnius–Klaipėda.