Sujudimas dėl vairuotojų: svarstoma atimti galimybę atsiskaityti grynaisiais
Laisvės TV teigimu, vadinamosios „bačkos“ renkamos dviem būdais: arba vairuotojas iškart įmonei sumoka 300-700 Eur, arba po kiekvieno reiso moka po 50-100 Eur, kol susidaro bendra 1.000 Eur suma.
Taip pat egzistuoja neteisėti pinigų išskaitymai iš atlyginimų už tikrus ir menamus vairuotojų prasižengimus – nuklydimus nuo įmonės duotų maršrutų, „neekologišką“ vairavimą, poilsį, nemandagius pokalbius su vadybininkais.
Laisvės TV tai liudijo anonimiškai kalbinti įmonių „Hoptransa“ vairuotojai, buvusi „Girteka“ vadybininkė, tačiau šių įmonių atstovai tokias praktikas neigė.
Tyrimo autorių teigimu, tokia praktika paplitusi ir kitose Lietuvos logistikos įmonėse.
Laisvės TV teigimu, šiuo metu lietuviškose logistikos įmonėse dirba apie 77.000 tolimųjų reisų vairuotojų, iš kurių 69.000 yra imigrantai iš trečiųjų šalių: Baltarusijos, Indijos, Rusijos, Tadžikistano, Ukrainos ar Uzbekistano.
Pasak tyrimo autorių, imigrantai ne tik sutinka dirbti už mažesnį atlyginimą, bet ir paklūsta neteisėtiems darbdavių reikalavimams mokėti duoklę, susitaiko su prastomis darbo sąlygomis ir nelegaliomis išskaitomis iš algos.
Pernai darbo ginčų komisijos, anot tyrimo, gavo daugiau nei 1.000 vairuotojų skundų – transporto sektorius pagal tokius skundus yra absoliutus lyderis. Profsąjungos tvirtina kiekvieną dieną sulaukiančios naujų skundų dėl neteisėto elgesio su vairuotojais.
Ruošia įstatymų pakeitimus
Socialinės apsaugos ministerija Seimo Biudžeto ir finansų komitete trečiadienį pristatė siūlymą, kad įstatymuose būtų įtvirtina nuostata, kad darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas būtų privalu mokėti ne grynaisiais pinigais, bet pavedimu.
Pagal ministerijos siūlymą, atlyginimą grynaisiais pinigais būtų galima mokėti tik tokiu atveju, jei to pageidauja pats darbuotojas, o darbdavys sutinka. Apie tokį prašymą darbdavys privalėtų ne rečiau kaip kartą per metus informuoti Valstybinę darbo inspekciją.
Valstybinė darbo inspekcija, gavusi informaciją apie įmones, mokančias darbo užmokestį grynaisiais ir įvertinusi šią informaciją, atliktų tikslinius patikrinimus.
„Ministerijos siūlomas reglamentavimas įneštų skaidrumo, darbuotojai būtų labiau apsaugoti, o sąžiningiems darbdaviams padėtų išvengti situacijų, kuomet kyla ginčas, ar darbo užmokestis iš tiesų buvo išmokėtas. Visos pusės turėtų neginčijamų įrodymų apie mokamą arba gaunamą atlyginimą. Darbuotojų kreipimųsi skaičius į darbo ginčų komisijas rodo, kad šią situaciją būtina spręsti“, – sako Vytautas Šilinskis, socialinės apsaugos ir darbo viceministras.
Tačiau konservatorius Mykolas Majauskas, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, siūlo dar griežtesnį variantą. Jo manymu, galimybės susitarti dėl atlyginimų mokėjimo grynaisiais pinigais turėtų iš viso nelikti, o visi mokėjimai privalomai būtų atliekami į bankų sąskaitas.
Anot jo, Finansų ministerija nurodė, kad vežėjai pernai pridėtinės vertės mokesčio sumokėjo 46,4 mln. Eur, o pelno mokesčio – 25,8 mln. Eur. Apie 3.000 transporto įmonių 77.000 darbuotojų mokėjo dienpinigius, kurie nėra apmokestinami. Jie sudarė 507 mln. Eur.
M. Majauskas suskaičiavo, kad vežėjams pernai buvo leista atidėti 53 mln. Eur mokesčių mokėjimą. Dar 16 mln. Eur įmokų leido atidėti „Sodra“, o subsidijos už išleistus į prastovas darbuotojus siekė 48 mln. Eur.
Leistų mažinti šešėlį
Antonis Mikulskis, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovas, sako, kad drastiški sprendimai dėl algų mokėjimo grynaisiais draudimo leistų vežėjų keliais sektoriuje mažinti šešėlį, nelegalų darbą bei žmonių išnaudojimą.
„Ta problematika yra pastovi, todėl tam, kad kažką keisti, reikia priiminėti iš tikrųjų drastiškus sprendimus. Išmokami grynieji pinigai, išlaidų orderiai, kurių niekas negali nei pateisinti, nei pagrįsti“, – Seimo Biudžeto ir finansų komitete trečiadienį sakė FNTT vadovas.
Jis pranešė praėjusią savaitę gavęs apie 20 pranešimų iš vairuotojų, kad jiems nebuvo išmokėtas visas sutartas atlyginimas. Anot A. Mikulskis, FNTT dabar atlieka apie 30 ikiteisminių tyrimų dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo dokumentų klastojimų ir kitų pažeidimų transporto sektoriuje.
Pasak A. Mikulskio, transporto sektoriuje vyksta ir žmonių išnaudojimas.
„Taip kaip buvo prieš 15 metų, kai lietuviai buvo išnaudojami, taip dabar perėmėme tą blogąją praktiką ir išnaudojame kitus“, – tvirtino A. Mikulskis.
Jis siūlo įpareigoti darbdavius su kitakalbiais vairuotojais darbo sutartis pasirašyti tik abiem pusėms suprantama kalba.
A. Mikulskis pabrėžė, kad darbuotojų ir darbdavių transporto sektoriuje ginčų tyrimai valstybei brangiai kainuoja.
„Pavyzdžiui, jeigu kitakalbis žmogus kreipiasi dėl 4.000 Eur neišmokėto darbo užmokesčio, mums tyrimas kainuoja 50.000-60.000 Eur“, – komitete aiškino A. Mikulskis.
VERSLO TRIBŪNA
Nuo stambių energetikos įrenginių iki NATO sąjungininkų karinės technikos – LTG grupės krovinių gabenimo geležinkeliais bendrovė „LTG Cargo“ pasiūlė ir jau įgyvendino ne vieną tokį ypatingų krovinių vežimą. Tai – projektiniai pervežimai, kuriems priskiriamas ir karinės technikos gabenimas geležinkeliu.
Dėl augančių įrenginių kainų vis daugiau vartotojų renkasi taisyti, o ne keisti įrenginius naujais. Šią tendenciją anksti pastebėjo „Tele2“, dar 2015 m. įkūrusi telefonų serviso centrą „Smart Master“, kuris leido plėstis už tradicinės telekomunikacijų veiklos ribų.
Kasmet Vilnius tampa vieta, kur susitinka Europos ir pasaulio transporto ateitį formuojantys lyderiai. Spalio 15 - 16 dienomis LITEXPO rūmuose vyks 7-asis tarptautinis Transporto inovacijų forumas (TIF 2025) - renginys, į kurį suvažiuoja transporto, logistikos, mobilumo, energetikos ir technologijų ekspertai, politikai bei verslo novatoriai iš daugiau nei 15 šalių.
LTG grupės krovinių pervežimo geležinkeliais bendrovė „LTG Cargo“ efektyvumo link žengia pasitelkusi dirbtinį intelektą, skaitmenizavimą ir automatizavimą, mobilius robotus bei dronus. Naujovės keičia ne tik įmonės darbuotojų darbą, bet svarbiausia – svariai prisideda prie kokybiškesnių pervežimo paslaugų.
Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas Dalius Čeponas siūlo uždrausti dienpinigius prilyginti darbo užmokesčiui bei griežčiau reglamentuoti šiame sektoriuje nemokamas atostogas.
Lietuvos banko atstovė Jekaterina Govina pranešė, kad šalies bankuose sąskaitas turi atsidarę 100.000 trečiųjų šalių piliečių, kurie dirba Lietuvos transporto įmonėse.
