„Air Baltic“ vėl dairosi valstybės pagalbos

Pernai „AirBaltic“ patyrė 7,73 mln. Eur grynąjį nuostolį.

Anot M. Gausso, dabar skrydžių bendrovė per savaitę atlieka apie 300 skrydžių, perveža 10.000-15.000 keleivių. Jos savaitės pajamos tesiekia 1,1-1,5 mln. Eur.

„Aviakompanija padengia skrydžių išlaidas, tačiau neuždirba“, – sakė jis.

M. Gaussas pabrėžė, jog antroji koronaviruso pandemijos banga – sunkesnė nei prognozuota, ir, jei padėtis nepagerės, aviakompanija kitais metais kreipsis į vyriausybę papildomos finansinės paramos.

„Bet jei pavasarį veiklos apimtys ims augti, o vasarą normalizuosis, tikėtina, kad antrosios paramos neprireiks. Kitu atveju vėl kreipsimės dėl jos į vyriausybę – jei pavasarį padėtis nepasikeistų ir COVID-19 toliau siaustų“, – pripažino „AirBaltic“ vadovas.

Pasak M. Gausso, rugpjūtį valstybės skirti 250 mln. Eur buvo panaudoti fiksuotoms išlaidoms padengti bei kompensacijoms atleistiems darbuotojams.

Jis žada, kad iki pavasario daugiau darbuotojų nebus atleista. Tačiau, jeigu padėtis nesikeis – teks planuoti kaip vėl mažinti išlaidas.

„Air Baltic“ taryba balandį patvirtino bendrovės vadovybės parengtą naują verslo planą laikotarpiui iki 2025 metų, orientuotą į priemones COVID-19 pandemijos krizės padariniams įveikti. Atnaujintas verslo planas numato lėktuvų parko mažinimą artimiausiais metais ir skrydžių atnaujinimą iš pradžių tik 22 „Airbus A220-300“ orlaiviais, atsižvelgiant į keleivių srautų sumažėjimą.

Latvijos vyriausybė rugpjūčio pradžioje, sulaukusi Europos Komisijos pritarimo, „AirBaltic“ akcinį kapitalą padidino nuo 256,473 mln. iki 506,473 mln. Eur.

Dabar 96,14% „AirBaltic“ akcijų priklauso Latvijos valstybei, 3,86% – Danijos investuotojo Larso Thueseno įmonei „Aircraft Leasing 1“.