„Via Baltica“ rekonstrukcija gali vėluoti
Kelių direkcija numato, kad maždaug 300 mln. Eur vertės projektas turi būti baigtas 2025 metais, tačiau Rokas Masiulis, susisiekimo ministras, teigia, kad dėl ginčų su degalinių savininkais šis terminas gali būti vėlesnis.
„Mes vertinam, kad šis projektas gali būti šiek tiek vėliau. Mano nuomone, įsivėlėme į aklavietę su degalinių interesų tenkinimu. Vienam iš degalinių savininkų neįtikus, mes nepajudėsim niekur“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė p. Masiulis.
„Be 14 degalinių, kurios jau dabar ten yra, vos ne kasdien išimami nauji leidimai statyti kitas degalines. Kaip bus su tom kitom degalinėm – tas klausimas mus gali nublokšti į vėlesnius metus“, – pripažino ministras.
Pasak jo, šis atvejis iš esmės yra beprecedentis.
„Tikrai, sakyčiau, toks beprecedentis atvejis. Mes statėme ir „Rail Baltica“, ir (SGD – BNS) terminalą, ir elektros jungtis, bet tokio preciziško derinimo su verslo interesais nebuvo dėl to, kad neįmanoma įvertinti visus interesus, kažkur turi būti priimtas ryžtingas sprendimas ir žiūrima valstybės interesų“, – pabrėžė p. Masiulis.
Algirdas Stončaitis, Vyriausybės kancleris trečiadienį sakė, kad ruošiant projektą pritrūko ne tik ekonominio projekto poveikio vertinimo, bet ir viešumo bei dialogo. Jis žadėjo inicijuoti tokį tyrimą, o jo parengimas truktų 3-4 mėnesius.
Vitalijus Andrejevas, Kelių direkcijos vadovas, BNS trečiadienį sakė, kad tyrimas projekto nepavėlintų.
Praėjusią savaitę jis sakė, kad be jau veikiančių ar baigiamų statyti 16 degalinių, šalia šios „Via Baltica“ atkarpos Kalvarijų ir Marijampolės savivaldybėse suplanuotos dar 29 degalinės. Jei visi degalinių savininkų planai bus įgyvendinti, ateityje čia veiks 45 degalinės.
40 km ilgio atkarpoje dabar veikia „Orlen“, „Emsi“, „Vakoil“, „Rotada“, „Aris“, „Neste“, „Baltic Petroleum“, „Alauša“, „Circle K“ bei „Viada“ degalinės
Nepasitenkinimas būsimais nuvažiavimais kilo, Kelių direkcijai paskelbus, kad maždaug 40 km ilgio „Via Baltica“ atkarpoje nuvažiavimai į degalines bus ne tiesioginiai, o tik jungiamaisiais keliais, esą kitaip nebus galima pasiekti maksimalaus leistino greičio – 130 km/val. Be to, jie bus tik kas 5 kilometrus.
Degalinių savininkai sako, kad rekonstravus „Via Baltica“ vairuotojai rinksis ne Lietuvos, o Lenkijos degalines, be to, esą jungiamieji keliai paskatins spūstis, nes jais važiuos ne tik vilkikai, bet ir vietinis transportas.
Planuojama, kad projekto rangos darbai prasidės 2021 metais, baigus žemės paėmimo procedūras ir pasirinkus rangovus.
