Teismas: „FlyLAL“ ir „Air Baltic“ ginčas turi būti nagrinėjamas Lietuvoje

Bankrutavusios „FlyLAL“ ginčas su „airBaltic“ gali persikelti į Lietuvos teismus. Herkaus Milaševičiaus nuotr.

Bankrutavusios skrydžių bendrovės „FlyLAL-Lithuanian Airlines“ („FlyLAL“) ginčas su Latvijos oro bendrove „Air Baltic“ ir Rygos oro uostu dėl galimo konkurencijos pažeidimo ir žalos atlyginimo turi būti nagrinėjamas ir Lietuvoje, nusprendė Lietuvos teismas.

Apeliacinis teismas vasario 12 d. nutarė, jog Lietuvos teismai turi jurisdikciją nagrinėti ginčą pagal Europos Sąjungos teisę dėl žalos padarymo vietos ir pagal taisyklę, kad ginčas, susijęs su filialo veikla, gali būti nagrinėjamas vietos teismuose.

Prejudicinį sprendimą dėl „FlyLAL“, „Air Baltic“ ir Rygos oro uosto ginčo nagrinėjimo vietos pernai liepą priėmęs Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) nurodė, kad jis gali būti nagrinėjamas ir Lietuvos, ir Latvijos teismuose, tačiau galutinį sprendimą, įvertinus žalos aplinkybes, paliko priimti Lietuvos apeliaciniam teismui.

Kaltina dempingu

„FlyLAL“, „Air Baltic Corporation“ ir Rygos oro uosto ginčas kilo daugiau kaip prieš dešimtmetį. „FlyLAL“ prašo priteisti žalą dėl galbūt neteisėtų „Air Baltic“ ir Rygos oro uosto veiksmų – galimo susitarimo dėl mažesnių kainų, taikytų Rygos oro uoste. „FlyLAL“ teigimu, dėl „Air Baltic“ grobuoniškos kainodaros taikymo Vilniaus oro uoste, ji buvo išstumta iš skrydžių rinkos.

Vilniaus apygardos teismas po maždaug septynerių metų bylinėjimosi 2016 m. sausį nutarė, kad „Air Baltic“ privalo padengti 16,121 mln. Eur žalą „FlyLAL“. Rygos oro uostą, kuris taikė nuolaidas „Air Baltic“, teismas tuomet atleido nuo atsakomybės. „FlyLAL“ pretenzijos Rygos oro uostui ir „Air Baltic“ buvo nagrinėjamos uždaruose posėdžiuose, todėl neskelbiama, kodėl Rygos oro uostas neprivalo atlyginti Lietuvos įmonės patirtos žalos.

Teismas padarė išvadą, jog ginčų sukėlusiuose maršrutuose „Air Baltic“ veikė nesąžiningai konkuruodama, nuostolingai mažindama bilietų kainas, veikdama žemiau veiklos sąnaudų ir siekdama išstumti „FlyLAL“ iš ginčo maršrutų. Teismo vertinimu, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad Latvijos įmonės piktnaudžiavo dominuojančia padėtimi Rygos ir Vilniaus oro uostų geografinėse rinkose, o „Air Baltic“ taikė antikonkurencinę strategiją.

Nauja praktika

Latvijos įmonės ginčijo ekspertų išvadas, pagal kurias „FlyLAL“ žala dėl to, kad Rygos oro uostas 2004-2008 m. teikė Lietuvos įmonę diskriminavusias nuolaidas įmonei „Air Baltic“, siekia 43,4 mln. Eur. „FlyLAL“ laikėsi nuomonės, kad Latvijos įmonės privalo kompensuoti 57,87 mln. Eur žalos.

„FlyLAL“ bylinėjimąsi 2008 m. pradėjo įvertinusi, kad Rygos oro uostas teikė ją diskriminavusias nuolaidas Latvijos įmonei. Po „FlyLAL“ pretenzijų Latvijos įmonės bandė ginčyti Lietuvos teismų jurisdikciją, taip pat neigė, kad Lietuvos teismai gali areštuoti didelės vertės įmonių turtą. 2014 m. rudenį Europos Sąjungos (ES) Teisingumo Teismas, atsakydamas į Latvijos Aukščiausiojo Teismo kreipimąsi, leido areštuoti Rygos oro uosto ir „Air Baltic“ turtą.

Tada „flyLAL“ bankroto administratorius vertino, kad ES Teisingumo Teismo sprendimas formuoja naują europinės teisinės sistemos precedentą, kuriuo remdamiesi vienos ES narės teismo sprendimas turto areštui bus privalomas vykdymui visoje Europos Sąjungos teritorijoje.

2006 m. Latvijos konkurencijos taryba pripažino, kad Rygos oro uosto nuolaidos iškreipia rinką ir yra naudingos dviem įmonėms – „Air Baltic“ ir Airijos „Ryanair“.

Komentarai