Vežėjai baiminasi, kad „Brexit“ sujauks jų verslą

Augant nerimui dėl galimo kietojo Brexit'o galimo Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES) be sutarties Lietuvos vežėjai nuogąstauja, kad tai gali neigiamai atsiliepti jų verslui.
BNS kalbinti ekspertai pabrėžia, kad Jungtinės Karalystės (JK) muitinė yra visiškai nepasiruošusi kietajam Brexit'ui.
Kaip didžiausią pavojų Lietuvos ekonomikai Brexit'ą šią savaitę įvardijo ir Tadas Povilauskas, banko SEB ekonomistas. Pasak jo, labiausiai jis paveiktų transporto sektorių.
Manome, kad pagrindinė problema bus ta, kad kovo 29 dieną prasidės eilės Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos pasienyje. Tai yra problemos transporto sektoriui, kai susiformuoja eilės. Muitinės pačios pripažįsta, kad jos nėra pasiruošusios tokiam deklaracijų antplūdžiui. Tai lemia, kad pirmą mėnesį bus daug chaoso, būtent, kaip tas prekes įvežti ir išvežti, teigė p. Povilauskas.
Erlandas Mikėnas, Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos Linava vadovas sutinka, kad būtent transporto sektorius dėl kietojo Brexit'o nukentėtų labiausiai.
Visi pripažįstam, kad transportas nukentės labiausiai. Vien tai, kad laukia prastovos pasieniuose, papildomi muitinės įforminimai transportui visada smogia labiausiai, BNS sakė p. Mikėnas.
Klausiau viceministro (užsienio reikalų viceministro Albino Zananavičiaus BNS) kiek gi kainuos Lietuvai tai, kad sulėtės prekių judėjimas. Mane nustebino tai, kad viceministras paminėjo 0,3% BVP. Aš manyčiau, kad tai tikrai yra nemažai, teigė jis.
Nežinomybė dėl pasienio
Ričardo Degučio, susisiekimo viceministro teigimu, dabar negalima nuspėti, kas vyks JK ir Prancūzijos pasienyje po kovo pabaigos.
Be abejo, jaučiamas nerimas, nes net jei per Europos Sąjungos reglamentą mes sąlygas susitvarkysim taip, kad jos būtų panašios į dabartines, bet kuriuo atveju, kas dėsis pasienyje, nuspėti negalime. Tai yra pagrindinė problema ne tik ta, kad vežėjas galės paimti krovinį ir vežti į JK, bet kaip jis pravažiuos sieną, nes įsijungtų visi muitinės nerimavimai, BNS sakė p. Degutis.
Arūnas Bertašius, UAB Rhenus Logistics vadovas ir Lietuvos nacionalinės ekspeditorių ir logistų asociacijos prezidentas teigia, kad pagrindinė problema vežėjams iki šiol nėra aišku, kokiam scenarijui ruoštis.
Yra viena didelė bėda nežinome, kam ruoštis. Visi variantai sudėlioti ir nežinom kuris tikrasis. Iš esmės žinant kaip, bet kam gali prisitaikyti vienokia ar kitokia forma. O dabar laukiam, kas bus padaryta, teigė p. Bertašius.
Britai nepasiruošę
Darius Šerkšnas, logistikos bendrovės Axis Transport Marketingo ir plėtros vadovas teigia, kad JK kietajam Brexit'ui logistikos sektoriuje iš esmės nėra pasiruošusi.
Jie nėra iš esmės pasiruošę jie neturi apmokytų žmonių, nėra agentūrų, kurios galėtų daryti importo-eksporto deklaracijas. Jei Didžioji Britanija taps trečiąja šalimi, modelis bus toks, kad kiekvienas krovinys turi būti apmuitintas, jis su muitų deklaracijomis pasiekia gamintoją. Kaip tai vyks to niekas nežino, dokumentacijos nėra, sakė p. Šerkšnas.
Kas atsitiks atsiras eilės, bus visiškai kitas tranzito laikas, dideli kaštai, nes iš Anglijos grįšime ne per 3, o per 5 paras, vairuotojas bus ilgiau kelyje, bus sudeginta daugiau kuro, daugiau reikės mokėti už stovėjimo aikšteles ir taip toliau, vardijo jis.
Pašnekovas sako pats neseniai buvęs JK uostamiestyje Doveryje ir matęs, kad ten nėra jokios būtinos infrastruktūros: Ten niekas nevyksta, ten net nėra tų aikštelių.
Nieko neturi, visiškai. Mano kolegos pravažiavo pro kelias vietas, pro Doverį pasitikrinti, ten nėra nieko, tuščia, pridūrė ir p. Bertašius.
Chaosu situaciją įvardija ir p. Mikėnas. Pasak jo, netvarka yra ne tik JK, be ir visoje ES.
Mano supratimu, šiai dienai yra didžiulis chaosas ne tik JK, bet ir likusiose ES valstybėse. Suprantant, kokio dydžio mūsų valstybių ir kiek valstybių norės derėtis atskirai su JK, tai, matyt, Lietuvai ateis eilė vienai iš paskutiniųjų, nors mes spėjam, kad mums bus labai sunku vieniems tai išgyventi, teigė p. Mikėnas.
Niru stumti rytiečius
Ponas Šerkšnas pastebi, kad dėl artėjančio Brexit'o problemų atsiranda jau dabar, pavyzdžiui, britai iš pervežimų rinkos nori išstumti Lietuvos ir visos Centrinės bei Rytų Europos vežėjus.
Jau dabar atsiranda ribojimų, nenori duoti kabotažinių pervežimų. Jau yra signalas, kad jie nori atimti galimybes Lietuvos vežėjams dirbti Anglijos viduje. Jie nori vidinius pervežimus Lietuvos ar Europos vežėjams sumažinti arba duoti kvotą. (...) Bet kol kas jie pajėgumų neturi, nes šiuo metu Anglijos keliais važiuoja mažiausiai pusė Europos vežėjų važiuoji ir matai tiesiog pilną slovakų, vengrų, rumunų, lenkų, lietuvių, BNS teigė pašnekovas.
Pono Bertašiaus teigimu, išstumti Rytų Europos vežėjus britai iš savo rinkos norėjo visą laiką.
Noras visada buvo, galimybių tik nelabai buvo, ir dabar nėra. Britanijoje jūs dabar nerasit jokio sandėlio, jokios laisvos kvadratinės pėdos. Kainos pakilo drastiškai, visi, kas prekiauja, prisivežė ir prisikrovė prekių, kur gali kur negali, kad turėtų kuo prekiauti kurį laiką, kalbėjo p. Bertašius.
Chaosas gali užsitęsti
Ponas Povilauskas teigė, kad chaosas prie JK ir Prancūzijos sienos kietojo Brexit'o atveju gali trukti apie mėnesį, tačiau p. Mikėno teigimu, kebli situacija prie sienos gali užsitęsti ir ilgiau.
Aš įsivaizduoju, kad chaosas turėtų užtrukti ilgiau, bet, kaip visada sakau, kad sveikas protas turėtų nugalėti. Manau, jog JK supranta situacijos tragiškumą ir manau, kad jie dės visas pastangas, jog tai būtų kaip įmanoma mažiau skausminga jai pačiai ir kitoms ES valstybėms, sakė p. Mikėnas.
Tuo metu p. Šerkšnas iš Axis Transport mano, kad chaosas gali trukti net ir dvejus metus.
Chaosas gali užtrukti kad ir dvejus metus tikriausiai taip ir bus, kad dvejus metus nežinos niekas, kaip dirbsim, ir kiekvieną dieną bus iššūkiai, sakė įmonės atstovas.
Tikisi susitarimo
BNS kalbinti pašnekovai sutaria kietasis Brexit'as būtų nenaudingas visoms šalims jie viliasi, kad derybose laimės pragmatiškumas ir bus pasiektas susitarimas.
Ponas Degutis mano, kad susitarimas tarp šalių yra reali įvykių baigtis.
Aš manau, kad tai yra realu. Vis dėlto mes puikiai suprantame, kad tas racionalus pradas čia turėtų nugalėti ir mes neturėtume griauti prekybos grandinių, kurios egzistuoja, ir daryti kažkokių neigiamų sprendimų, kurie darytų įtaką situacijai, BNS teigė susisiekimo viceministras.
Pono Mikėno teigimu, pagrindinis tikslas šiuo metu yra rasti sprendimą, kuris leistų krovinius vežti taip, kaip iki šiol.
Lietuvos eksportas į JK sudaro apie 4% viso eksporto, o daugiausiai išvežama maisto, naftos, chemijos produktų, baldų ir medienos.
Tarptautinio valiutos fondo (TVF) skaičiavimais, blogiausio scenarijaus Brexit be susitarimo atveju neigiamas poveikis ES ekonomikai sudarytų 1,5% bendrojo vidaus produkto (BVP).
Rašyti komentarą