Lietuvos oro uostai praneša apie 19% augimą ir naujus rekordus

LTOU pranešime nurodoma, kad didžiausias proveržis įvyko pagrindiniuose šalies oro vartuose – Vilniaus oro uoste, tačiau metai taip pat buvo labai intensyvūs Kauno ir Palangos filialams.

Dar 2018 m. pradžioje pranešusi apie sparčiai gerinamus aviacinių paslaugų rodiklius, LTOU rekordinį augimą stebėjo iki pat metų pabaigos. Apibendrinus metinius rezultatus skaičiuojama, kad iš viso šalies oro vartai aptarnavo 6,3 mln. keleivių, t. y. 19% daugiau nei 2017 m.

Augimas be išimčių

„Didžiausią srautą savo istorijoje – 4,9 mln. keleivių sėkmingai aptarnavo Vilniaus oro uostas, viršijęs 2017-ųjų rezultatą daugiau negu 1 mln. keleivių. Taip pat visus metus aktyvumą išlaikė Palangos filialo veikla. Jame taip pat fiksuotas rekordas – aptarnauta per 316.000 keliautojų, t. y. 7% daugiau negu metais prieš tai“, – statistinius duomenis komentuoja Laura Joffė, LTOU vykdomoji direktorė.

Pasak jos, Kauno oro uostas 2018-aisiais atvertė naują ir svarbų istorijos puslapį, iš jo pradėjus skraidyti pirmajai tradicinei oro linijų bendrovei – Lenkijos „LOT Polish Airlines“. Jos atsiradimas leido pasiūlyti dar daugiau paslaugų verslo skrydžių pageidaujantiems klientams. Metams besibaigiant, Kauno filialas pranešė viršijęs 1 mln. aptarnautų keleivių ribą. Ankstesniais metais tai padaryti pavyko tik dėl vykusios Vilniaus oro uosto orlaivių kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcijos, kai ilgiau nei mėnesį į Kauną buvo nukreipti didžiausi keliautojų srautai.

Skatina ir iniciatyva

Pasak p. Joffės, nuosekliai augantis oro transporto keliautojų skaičius yra pasaulinė tendencija, tačiau didelę reikšmę sėkmingai šalies oro uostų veiklai turi daugybė faktorių. Kritinę reikšmę turi nenutrūkstančios ir sėkmingos derybos su oro vežėjais. Pasak vienos LTOU vadovių, dėl to sostinėje skrydžius pradėjo vykdyti Kazachstano „SCAT Airlines“ bei reguliariai krovinius skraidinanti oro bendrovė „Turkish Cargo“. Taip pat pasiektas susitarimas su kelionių organizatoriumi „Itaka“ – praėjusiais metais pradėjusi skraidyti iš Vilniaus, šiemet ji šiltų kraštų kryptis siūlys ir keliaujantiems iš Kauno oro uosto.

Dažnėjo skrydžiai

LTOU nurodo, kad didesnį pervežtų keleivių skaičių iš dalies lėmė ir tai, kad skrydžiai kai kuriomis kryptimis pradėti vykdyti dažniau, taip pat keleiviai buvo skraidinami didesniais orlaiviais. Vilniuje daugėjo skrydžių į Maskvą, Helsinkį, Stambulą, Stokholmą ir Rygą, Palangoje – į Rygą, Varšuvą. Daugiau keleivių dėl didesnio orlaivio galėjo skristi iš Kauno oro uosto į Londoną ir Norvegiją, iš Palangos – į Kopenhagą ir Londoną.

Daugėja krypčių

Pasak Aurimo Stikliūno, LTOU Aviacinių paslaugų skyriaus vadovo, lauktos naudos atnešė ir gerokai išplėstas krypčių žemėlapis: verslo atstovams, Lietuvos ir užsienio keleiviams buvo pasiūlytos net 99-ios kryptys. Didžiąja naujiena tapo egzotiškosios Artimųjų Rytų ir Vidurio Azijos kryptys. Sostinės oro vartai sujungti su Jordanijos sostine Amanu ir Kazachstano sostine Astana, o iš Kauno lėktuvai pradėjo kilti į Tel Avivą Izraelyje. Svarbiu žingsniu šiame oro uoste tapo ir gerokai sustiprintos jungtys su Italija. Dabar iš Kauno galima nuskristi į Boloniją, Milaną ir Riminį.

„Be kitų naujų krypčių taip pat labai vertiname pagerintą susisiekimą su Ukraina. Iš Vilniaus dabar galima pasiekti ir Lvovą. Taip pat labai gera žinia tapo maršrutas iš Kauno į Suomijos Turku miestą. Tai ypač svarbu skatinant atvykstamąjį turizmą iš Suomijos, tad džiugu, jog prie šios jungties atsiradimo intensyviai dirbo ir kitos suinteresuotos šalys, šiuo atveju labai svarbią finansinę paramą skyrė Kauno miesto savivaldybė“, – pranešime cituojamas p. Stikliūnas.

Aviacijos ekspertas užsimena, kad tikėtis dar didesnių veiklos apimčių leidžia pernai paskelbtos ir nuo šio pavasario startuosiančios naujos kryptys – iš Vilniaus bus skrendama į Londono Sitį, o iš Palangos – į Dortmundą. Abiejų jungčių siekta ir dėl jų intensyviai derėtasi atsižvelgiant į Lietuvos verslo bendruomenės poreikius.

Dominavo sostinė

Pernai LTOU fiksuotas aptarnautų skrydžių skaičiaus augimas siekė 11%. Atitinkamai aptarnauta daugiau nei 61.000 skrydžių. Intensyviausiai dirbo Vilniaus oro uostas, aptarnavęs daugiau nei 47.000 skrydžių, Kaune jų suskaičiuota per 9.000, Palangoje – beveik 5.000.

VŽ rašė, kad populiariausiųjų šalių ir oro uostų, į kuriuos skrendama, dešimtukas Lietuvos oro uostuose 2018 m. nesikeitė. Daugiausiai keleivių (21%) buvo skraidinama į Jungtinę Karalystę, 10% – į Vokietiją ir 9% – į Norvegiją.

Tarp populiariausiųjų oro uostų pirmavo Londono Lutono, Kopenhagos ir Varšuvos Šopeno oro uostai.

Daugiausiai keleivių 2018 m. aptarnavusių oro linijų gretose rikiuojasi „Ryanair“, „Wizz Air“, „Small Planet Airlines“ ir „air Baltic“.

Bendrai aptarnautų krovinių skaičius visuose trijuose oro uostuose per metus paaugo daugiau nei penktadaliu ir sudarė beveik 16.000 tonų.

Vilniaus oro uostas aptarnavo apie 13.000 t krovinių, Kaunas – daugiau nei 3.000 t, o Palanga – 0,04 t krovinių.

Tarptautinės oro uostų tarybos (ACI Europe) duomenimis, Lietuvos oro uostų veikla sudaro 2,5% Lietuvos BVP.