2018-05-16 16:10

Sėkmingas transportininkų ketvirtis: rodikliai gerėjo visose srityse

Pirmąjį šių metų ketvirtį augimu labiausiai išsiskyrė krovinių vežimas kelių transportu, pervežta 17,7% daugiau krovinių. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Pirmąjį šių metų ketvirtį augimu labiausiai išsiskyrė krovinių vežimas kelių transportu, pervežta 17,7% daugiau krovinių. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Išankstiniais statistikos duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį gerėjo visų transporto rūšių veiklos rodikliai. Ypač išaugo krovinių vežimas kelių transportu.

Krovinių vežimas sausumos transportu I ketv., palyginus su praėjusių metų sausiu–kovu, išaugo apie 15,8 %, krova Klaipėdos uoste ir Būtingės terminale – 5,7%, šalies oro uostuose aptarnauta 16,2% daugiau keleivių.

„2017-aisiais pasiekti Lietuvos transporto sektoriaus rekordai aukštai iškėlė lūkesčių kartelę. Šiemet ekspertai prognozuoja nuosaikesnį sektoriaus rodiklių augimą, tačiau statistikos duomenys rodo, kad sėkmingai išlaikome teigiamas tendencijas“, – pranešime spaudai teigia Rokas Masiulis, susisiekimo ministras.

Pirmąjį šių metų ketvirtį augimu labiausiai išsiskyrė krovinių vežimas kelių transportu – per pirmus tris šių metų mėnesius pervežta 17,7% daugiau krovinių nei atitinkamu 2017 m. laikotarpiu. Pasak ministerijos, augant Europos Sąjungos ekonomikai, didėjo transporto paslaugų paklausa ir krovinių srautai į šias rinkas, Lietuvos įmonės investavo į transporto priemonių parką, intelektinius produktus. Šiemet vežėjų darbui palengvinti šalyje įteisintos elektroninės vinjetės, sudarant sąlygas paprasčiau jas įsigyti ir taupyti laiką.

Krovinių parūpins ilgalaikės sutartys

Geležinkelių transportu šių metų sausio–kovo mėn., palyginti su atitinkamu 2017 m. laikotarpiu, pervežta 12,9% daugiau krovinių. Didėjo tranzitas Kaliningrado srities ir Klaipėdos uosto kryptimis (atitinkamai 24% ir 17%), pervežta daugiau pagrindinių geležinkeliais gabenamų krovinių – juodųjų metalų (+55%), anglies (+36,5%), naftos produktų (+20%), kietojo mineralinio kuro (+4,4%).

Pasak ministerijos, impulsą tolesniam augimui suteiks šiemet AB „Lietuvos geležinkeliai“ pasirašytos ilgalaikės sutartys su stambiais Baltarusijos trąšų gamintojais „Belaruskalij“ ir „Grodno-Azot“, taip pat su Lietuvos cemento gamintoja AB „Akmenės cementas“. Klaipėdos jūrų uoste šiai bendrovei šiemet pastatytas ir įrengtas specializuotas cemento krovos terminalas, kuris ateityje leis padidinti cemento eksportą per uostą.

Klaipėdos uoste ir Būtingės terminale per pirmus tris šių metų mėnesius krauta 5,7% daugiau krovinių nei atitinkamu 2017 m. laikotarpiu. Krova Klaipėdos uoste augo 4,7%, Būtingės terminale – 10,4%. Klaipėdoje ypač didėjo naftos produktų (+12%) ir konteinerių (+14,6%) krova, taip pat krauta daugiau trąšų, konteinerių, metalo laužo. Būtingės naftos terminale krauta daugiau žalios naftos.

Vilniaus oro uosto spurtas

Bendras per Lietuvos oro uostus vežtų krovinių kiekis didėjo nežymiai, 1%. Tačiau skirtingiems šalies oro uostams sekasi skirtingai. Kaip teigiama pranešime, dideli pokyčiai vyksta Vilniaus oro uoste. Šių metų pirmą ketvirtį, palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, šiame oro uoste aptarnauta 20,7% daugiau krovinių.

Pasak ministerijos, ateityje dar didesnį augimą lems į Vilniaus oro uostą iš Rygos savo veiklą nusprendusi perkelti krovininių skrydžių bendrovė „Turkish Cargo“. Reguliarieji krovininių orlaivių skrydžiai iš Lietuvos bus vykdomi du kartus per savaitę. Numatoma, kad naujos oro jungtys paskatins krovinių pervežimą tarp Baltijos šalių ir Rytų regiono.

Šalies oro uostuose taip pat daugėja keleivių – palyginti su 2017 m. pirmu ketvirčiu, šiemet per tris pirmus mėnesius bendras aptarnautų keleivių skaičius išaugo 16,2%, iš jų didžiausias – 17% – augimas pasiektas sostinės oro uoste. Šiuo metu iš Lietuvos oro uostų tiesioginiais maršrutais galima skristi 86 kryptimis.

52795
130817
52791