Patvirtintose „Rail Baltica“ projektavimo gairėse – 249 km/val. greitis
„Rail Baltica“ magistralės projekto įgyvendinimui įsteigta bendra įmonė „RB Rail“ AS išplatintame pranešime skelbiama apie Estijos ekonomikos ir ryšių ministerijos, Latvijos bei Lietuvos susisiekimo ministerijų patvirtintas „Rail Baltica“ projektavimo gaires. Jos apibrėžia bendrą projektavimo standartą, privalomą šios magistralės infrastruktūros projektavimui, statybai ir eksploatacijai.
Pagerintos charakteristikos
Skelbiama, kad projektavimo gairės leis užtikrinti „Rail Baltica“ geležinkelio techninę sąveiką ir pagreitins jo projektavimo ir statybos procesus Baltijos šalyse.
Projektavimo gairių vadovą už maždaug 0,5 mln. Eur parengė Prancūzijos įmonė SYSTRA S.A., viešą konkursą laimėjusi konsultacinė inžinierinė grupė. Skelbiama, kad nustatant pagrindinius projekto parametrus, buvo analizuota kaip sukurti didesnės ilgalaikės vertės geležinkelio infrastruktūrą bei atitikti nustatytas ES technines sąveikos specifikacijas (TSI – P2, F1). Todėl, palyginus su pirminiais planais, buvo nuspręsta padidinti maksimalų projektinį keleivinių traukinių greitį iki 249 km/val. (maksimalus naudojimosi greitis – 234 km/val.), ašies apkrovą – iki 25 t, o maksimalų krovininių traukinių ilgį – iki 1.050 metrų. Tai – ypatingai didelis maksimalus leistinas ilgis: ilgesni traukiniai leidžiami tik Prancūzijoje.
Svarbiausia – greitis
Ketvirtadienį Vilniuje spaudos konferenciją surengę „RB Rail“ AS atstovai plačiau pristatė parengtų standartų reikšmę. Kaido Zimmermannnas, „RB RAil“ Planavimo ir projektavimo skyriaus vadovas, sakė kad viena svarbiausių naujienų naujosiose gairėse yra nuo 120 iki 249 km/val. padidintas projektinis traukinių greitis.
„Toks greitis gerokai pakeičia reikalavimus geležinkeliams, transporto valdymui ir infrastruktūrai. Parengtuose projektuose numatyta, kad absoliučiai didžioji „Rail Baltica“ dalis bus pritaikyta 249 km/val. projektiniam greičiui“, sakė p. Zimmermannas. Kaip sudėtingiausius visos magistralės ruožus jis įvardijo Rygos geležinkelio stotį, kurioje naujoji linija turi būti nutiesta, įsiterpiant į esamą infrastruktūrą ir tiltą per nerį Lietuvoje. Projekte nurodoma, kad šio tilto ilgis sieks net 1,7 km. Tai bus ilgiausias Lietuvoje tiltas, beveik trigubai ilgesnis už šiuo metu ilgiausią Lydyvėnų tiltą (599 m).
„Šiomis gairėmis patvirtinti geležinkelio tiesimo standartai yra pirmasis atvejis Europoje, kai bendri standartai bus taikomi trijose valstybėse. Įprastai kiekviena valstybė geležinkelių tiesimui taiko savus reikalavimus“, sakė p. Zimmermannas.
Pasak „RB Rail“ atstovų, naujosios gairės yra techninis dokumentas, labai svarbus projektavimo proceso paspartinimui, tačiau tai nereiškia jokių svarbių pokyčių potencialiems projekto rangovams.
3 pirkimų etapai
Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje „RB Rail“ pirmąjį viešųjų pirkimų etapą rengs 2018 m. 2-ąjį ir 3-ąjį ketvirtį.
Antrojo etapo metu pirkimai visose trijose šalyse bus rengiami 2018 m. 3-ąjį ir 4-ąjį ketvirtį.
Trečiojo etapo pirkimai Estijoje bus rengiami šių metų atrojoje pusėje, Latvijoje - 2019 m., o Lietuvoje - 2021 m.
Didžiąją dalį „Rail Baltica“ projekto ketinama paruošti 2020 metais, o 2021 metais ketinama užbaigti ir likusius elementus – atkarpas Lietuvoje bei Latvijoje, kurioms dar nėra skirtas finansavimas. Tačiau tokie elementai, kaip linijos elektrifikacija ar signalinė sistema bus kuriama tolimesniais etapais. Visas projektas turi būti baigtas 2025 m.
„Dabartinė europinė vėžė iki Kauno taip pat bus pritaikyta pagal naujas gaires, ją pritaikant 249 km/val. greičiui. Tuo tarpu sprendimas dėl atkarpos į Vilnių turėtų paaiškėti jau artimiausiu metu", VŽ sakė Artūras Vilimas, „RB Rail“ atstovybės Lietuvoje vadovas.
[infogram id="d41a096e-6a94-4ed7-8596-dce484099b1e" prefix="D67" format="interactive" title="Rail Baltica gairės"]
