Baltijos šalių premjerai sutarė: „Rail Baltica“ bus baigta iki 2025-ųjų

Lietuvos Vyriausybės pranešime apie pasirašytąjį susitarimą cituojamas premjeras Saulius Skvernelis: „Susitarimas siunčia labai svarbią žinią Europos Sąjungos partneriams – Baltijos šalys susivienijo ir pateikė aiškius įsipareigojimus šį strateginį infrastruktūros projektą įgyvendinti. Dabar itin svarbu užtikrinti tinkamą europinę paramą projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimui ir kitoje finansinėje perspektyvoje – po 2020 m.“

Lietuvos Vyriausybės vadovas pabrėžė, kad „Rail Baltica“ yra strateginis projektas, kurio įgyvendinimas turės teigiamos įtakos socialinei ir ekonominei regiono būklei, todėl svarbu jau dabar pradėti kartu dirbti ieškant naujų krovinių esamai ir būsimai ,,Rail Baltica“ jungčiai, užtikrinti tinkamą krovinių kiekį, keleivių judėjimą ir komfortą“.

Anot p. Skvernelio, šis pasirašymas įrodo, kad ateityje galėtų būti įgyvendinti ir kiti svarbūs strateginiai projektai.

Trišaliame susitarime apibrėžti europinio standarto geležinkelio vėžės bendri techniniai parametrai, maršrutas, projekto įgyvendinimo terminai, esminiai finansavimo principai, bendros įmonės „RB Rail AS“ vaidmuo, bendradarbiavimo su Lenkija ir Suomija būdai.

„Susitarimu Vilniaus jungtis įtvirtinama kaip integrali „Rail Baltica“ geležinkelio dalis, taip pat pabrėžiama, kad projektas „Rail Baltica“ būtų įgyvendintas iki 2025 m. ir naująja vėže būtų galima naudotis 2026-aisiais“, – rašoma pranešime spaudai.

Premjerų pasirašytas susitarimas bus pateiktas Lietuvos, Latvijos ir Estijos parlamentams ratifikuoti.

Praėjusį trečiadienį šiai sutarčiai pritarė Lietuvos Vyriausybė, uždarame posėdyje išklausiusi Roko Masiulio, susisiekimo ministro, pateiktą informaciją apie pasiektą susitarimą.

Šiemet sausio viduryje Vyriausybė priėmė projekto „Rail Baltica“ naujosios geležinkelio atšakos nuo Kauno iki Latvijos sienos specialųjį planą ir pradėjo žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą.

Dar 2011 m. projektas „Rail Baltica“ Lietuvoje buvo pripažintas ypatingos valstybinės svarbos projektu.

„Rail Baltica“ kol kas pradėta statyti tik Lietuvoje, kur per penkerius metus nauja, 1.435 mm pločio geležinkelio vėžė buvo nutiesta nuo Lenkijos sienos iki Kauno. Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje šiuo metu visi geležinkeliai yra rusiškos vėžės – jų plotis siekia 1.520 mm.

Baiba Rubesa, „Rail Baltica“ projektą valdančios bendrovės „RB Rail“ vadovė, dar praėjusių metų pabaigoje yra sakiusi, jog ši sutartis skirta tam, kad šalys negrįžtamai prisiimtų įsipareigojimus jį vykdyti. Anot p. Rubesos, „toks trišalis pasižadėjimas suteiktų tvirtą pagrindą deryboms su Europos Komisija dėl paramos projektui po 2020 m.“.

Bendra „Rail Balticos“ vėžės nuo Kauno iki Talino vertė, įvairiais skaičiavimais, sieks iki 5,2 mlrd. Eur. ES lėšos turėtų sudaryti 85% visos sumos, Baltijos šalys pridės likusius 15%.

Sekite pirmuosius automobilių testavimo įspūdžius, naujienas, dalinkitės savo nuomone ir patirtimi „Facebook“ puslapyje „VŽ Transportas“

Rašyti komentarą 0