Europos kosmoso agentūra pritarė Lietuvos asocijuotai narystei

Bene žinomiausia ir toliausia pažengusi Lietuvos kosmoso sektoriaus bendrovė yra „Nanoavionika“, pagal užsakymus gaminanti mažuosius palydovus, į kuriuos jos klientai deda savo instrumentus ir krovinius. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Europos kosmoso agentūros (EKA) taryba ketvirtadienį galutinai pritarė, kad Lietuvai būtų suteikiamas asocijuotos narystės statusas. Tai mūsų mokslui ir verslui leis dalyvauti įvairiuose EKA projektuose ir, tikimasi, taps postūmiu šalies ekonomikai – skaičiuojama, kad EKA programų dalyvių tiesiogiai investuotas 1 euras sukuria ne mažiau kaip 3,5 euro vertės.

Lietuvos ir EKA asocijuotos narystės susitarimas dar turės būti ratifikuotas Seime. Iki tol Lietuva išlaikys bendradarbiaujančios su EKA valstybės statusą.

„Bendradarbiavimas su EKA skatina inovacijas, pažangių technologijų ir inovatyvios pramonės vystymą bei didelės pridėtinės vertės produktų kūrimą, taip pat didina kosmoso srityje veikiančio verslo ir mokslo konkurencingumą tarptautiniu mastu. Įsitraukimas į kosmoso srities technologijų plėtrą ne tik gerina tarptautinį šalies įvaizdį, bet ir duoda tiesioginės, apčiuopiamos naudos ekonomikai“, – sako Aušrinė Armonaitė, ekonomikos ir inovacijų ministrė.

Lietuvoje nėra daug bendrovių, tiesiogiai dirbančių kosmoso sektoriuje. Tačiau EKA, kaip ir kiti dideli tarptautiniai mokslo ir verslo centrai, tokie kaip CERN, projektus vykdo įvairiose srityse, o didelius skaido, tad juose dalyvauti ar užsakymų gauti gali labai skirtingų sričių įmonės, ir ne tik aukštųjų technologijų.

Tapusi asocijuota nare, Lietuva turės teisę įsteigti EKA verslo inkubavimo centrą, kuris teiktų ekspertinę ir finansinę pagalbą kosmoso srities startuoliams. Šiuo metu 20 centrų veikia 17-oje EKA valstybių narių. Šie centrai padėjo įsteigti daugiau kaip 300 kosmoso srities startuolių ir užaugino daugiau kaip 700 įmonių.

Be to, Lietuvos verslui ir mokslui atsivers galimybė bendradarbiauti su didžiosiomis Europos technologijų korporacijomis, tokiomis, kaip „Airbus“, „Thales Alenia space“, „Ariane group“ ir „OHB system“, – kurios įgyvendina didelio masto EKA programas.

Preliminarūs skaičiavimai rodo, kad Lietuvos narystė EKA šaliai kasmet atneš 8,4 mln. Eur grąžą, sako Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

Kosmoso rinka yra labai perspektyvi, vyksta spartus jos komercinimas. Nors svarbų vaidmenį sektoriuje vis dar vaidina valstybės ir didelės pramonės korporacijos, daugėja privačių investicijų, kuriasi nauji startuoliai. Skaičiuojama, kad pernai pasaulio kosmoso sektoriaus vertė sudarė 317 mlrd. Eur, o kasmetinis augimas siekia 6,7%.

Šiandien naudojama kosminė infrastruktūra leidžia kurti naujas paslaugas, kurios savo ruožtu suteikia naujų galimybių tokiuose sektoriuose kaip energetika, telekomunikacijos, draudimas, transportas, jūrų, žemės, miškų stebėjimas, aviacija ir miestų plėtra, klimato stebėjimas ir meteorologija, gynyba ir saugumas bei žemės ūkis. Tai duoda papildomos naudos ekonomikai ir visuomenei.

Lietuvos kosmoso sektoriaus plėtra yra viena iš prioritetinių mokslo, technologijų ir inovacijų sričių. 2010 m. Lietuva pasirašė bendradarbiavimo susitarimą su EKA, o 2015 m. prisijungė prie EKA Europos bendradarbiaujančių valstybių plano (PECS). Įgyvendindama EKA Europos bendradarbiaujančios valstybės planą (PECS) Lietuva dalyvavo šešiuose EKA konkursuose ir 34 projektuose, nurodo Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

Komentarai