Lietuva ruošiasi ekonomikos ateičiai su žaliuoju vandeniliu
Prieš kiek daugiau kaip pora metų įkurta Lietuvos vandenilio platforma turi beveik tris dešimtis narių. Platforma sukurta, kad Lietuvos institucijos, įmonės bei asociacijas bendradarbiautų kuriant ir plėtojant vandenilio technologijas. Šios technologijos taps ypač svarbios siekiant nacionalinių ir Europos Sąjungos energetikos ir klimato tikslų. Platformos kūrėjų nuomone, šiuo metu Lietuvai svarbu ugdyti kompetencijas, susijusias su vandenilio technologijų pritaikymu.
Iki 2030 m. numatoma skatinti ir remti žaliojo vandenilio gamybos, transportavimo ir susijusių veiklų mokslinius tyrimus, demonstracinius projektus, kad jų pagrindu iki 2030 m. būtų pasirengta perėjimui prie žaliojo vandenilio technologijų panaudojimo Lietuvoje. Beje, žaliasis arba dar kitaip vadinamas atsinaujinantis vandenilis elektrolizės būdu gaminamas iš vandens be CO2 pėdsako ir naudojant atsinaujinančius energijos šaltinius, pvz., saulės ir vėjo elektrinių pagamintą elektros energiją.
Vandenilis keičia iškastinį kurą
Albinas Dabrovolskas, „Linde Gas“ pardavimų vadovas Lietuvoje, atkreipia dėmesį, kad jau seniai kalbama, jog vandenilis atliks lemiamą vaidmenį trečiojoje žaliojoje pramonės revoliucijoje. Vandenilis suteikia naujų galimybių naudoti ir perduoti elektros energiją iš atsinaujinančių šaltinių bei pakeisti iškastinius energijos šaltinius. Vandenilis tinka naudoti kaip šiluminė energija, transporto priemonių degalai, o taip pat kaip žaliava gaminti pramonei reikalingus produktus, pvz., amoniaką, metanolį, sintetines gamtines dujas.
Pasak Jaakko Laine'o, atsakingo už „Linde Gas“ vandenilio projektus Suomijoje ir Baltijos šalyse, vandenilis, kaip ir elektra, yra energijos nešėjas. Todėl jis nėra pirminis energijos šaltinis, bet gali būti naudojamas energijai gaminti, perduoti ir kaupti. Beje, vandenilis kaip pramoninės dujos naudojamas beveik šimtą metų, tačiau ankstesniais dešimtmečiais jam gaminti buvo naudojamos iškastinės žaliavos.
„Vandenilis gaminamas iš vandens naudojant elektros energiją. Elektrolizės metu iš vandens gaunamas vandenilis ir deguonis, o taip pat išsiskiria šiluma, kurią galima tiekti į centralizuotus šilumos tinklus arba naudoti pramoniniam šildymui. Procesas nesukuria anglies dioksido ar kitų aplinkai kenksmingų medžiagų. Gamyboje naudojant žaliąją elektrą visas gamybos procesas yra be CO2 emisijos“, – pasakoja J. Laine.
Technologijos išplečia gamybą
Vandenilio naudojimo plėtrą ilgą laiką stabdė sudėtingas jo transportavimas ir didelės saugojimo išlaidos. Paskirstymo ir saugojimo problemas iš dalies galėtų išspręsti platus vandenilio paskirstymo tinklas, pvz., „Linde“ JAV valdo pirmąją pasaulyje didelio grynumo vandenilio požeminę saugyklą ir dujotiekių tinklus, kurių bendras ilgis – keletas šimtų km. Tokie sprendimai taip pat galėtų padėti suvienodinti žaliojo vandenilio gamybą, kuri dabar labai priklauso nuo kintančių atsinaujinančios elektros gamybos apimčių.
Tačiau jau dabar galima pradėti gaminti ir efektyviai naudoti žaliąjį vandenilį. J. Laine teigimu, labai svarbu, kad vandenilis būtų gaminamas arti jo panaudojimo vietos, o jo gamyba būtų planuojama atsižvelgiant į atsinaujinančios elektros energijos gamybos pokyčius.
„Jau šiandien yra sprendimų skirtingiems poreikiams. Vandenilį gamina elektrolizės elementai, kurių blokus galima sujungti ir pasiekti pageidaujamą galingumą. Šiuolaikinėmis technologijomis vandenilio gamybą galima nesunkiai optimizuoti ir padidinti. „Linde“ gali įrengti ir mažas vandenilio gamyklas, pvz., vandenilio degalines automobiliams, ir pasiūlyti sprendimus Gigavatų reikalaujančioms didelėms gamykloms“, – tikina J. Laine.
Vandenilio plėtrai – milijardas
„Linde“ jau pusę amžiaus plėtoja pasaulinę vandenilio gamybą, todėl grupės patirtis paremta ilgalaikiais tyrimais ir daugybe pramoninių projektų. Ji apima visus vandenilio vertės grandinės etapus – nuo gamybos ir perdirbimo iki platinimo ir saugojimo bei kasdienių pritaikymų pramoninei ir vartotojams.
„Šiemet grupė trečdalį savo mokslinių tyrimų ir plėtros biudžeto, t. y. beveik milijardą eurų, investuos į vandenilio plėtros projektus. Per pastarąjį dešimtmetį vandenilio technologijos padarė didžiulį šuolį. Dabar savo klientams siekiame padėti panaudoti technologijas kuo efektyviau“, – teigia už „Linde Gas“ vandenilio projektus Suomijoje ir Baltijos šalyse atsakingas J. Laine.
Kaip „Linde“ kompetencijos įrodymą jis mini JAV nutiestą vandenilio vamzdyną, kuriame esanti energija prilygsta vienos atominės elektrinės gamybos pajėgumams. Vokietijoje ir Norvegijoje „Linde“ stato didžiausius pasaulyje PEM (ang. Polymer electrolyte membrane) žaliojo vandenilio generatorius, kurių galia 24 megavatai. Norvegijoje bendrovė sukūrė pirmojo pasaulyje vandeniliu varomo automobilių kelto degalų tiekimo infrastruktūrą, o taip pat vandenilinių automobilių, traukinių ir sunkvežimių degalų sprendimus, išmetamųjų teršalų kiekį mažinančius vandenilio įrenginius pramonės įmonėms. Pvz., Vokietijoje „Linde“ nuo pernai rugpjūčio eksploatuoja pirmąją pasaulyje vandenilio degalų pildymo sistemą keleiviniams traukiniams, kurių iš viso jau eksploatuojama 14. Su vienu vandenilio degalų papildymu traukinys gali nuvažiuoti 1.000 km neišmesdamas jokių teršalų.
Paklausa ir pasiūla
„Įgyvendinę daugybę projektų sukaupėme solidžios patirties, kurią galime panaudoti būsimuose vandenilio projektuose visame pasaulyje. Jau šiandien siūlome platų vandenilio pritaikymą įvairioms reikmėms“, – pasakoja J. Laine.
Karolis Gelažanskas, „Linde Gas“ pardavimų atstovas, atsakingas už vandenilio projektus Lietuvoje, pastebi, kad šiuo metu Lietuvoje tarp valstybės institucijų dar nėra suderintos vandenilio gamybos, logistikos ir naudojimo programos.
„Vandenilio gamyba, logistika ir vartojimas – trys lygiavertės dedamosios, todėl ypatingai svarbu planuojant investicijas koordinuoti šių trijų sričių lygiagretų diegimą. Ypač tai svarbu diegiant technologijas viešajame transporte, kai atskiras šios grandinės investicijų programas kuruoja skirtingos ministerijos“, – aiškina „Linde Gas“ pardavimų atstovas.
Jis primena skaičiavimus, kad, pvz., vandenilį reikia gaminti ten, kur jis suvartojimas, nes jį gabenti didesniu nei 100 km atstumu neracionalu. Tačiau valstybės institucijų programoje planuojama statyti 4 MW galingumo elektrolizės įrenginius vandeniliui gaminti, kai, jo nuomone, planuojama įsigyti tiek vandenilinių autobusų, kad pakaktų 1 MW galingumo jiems aprūpinti.
Ieško partnerių vandenilio projektams
„Linde“ turi komandą, kuri specializuojasi vandenilio srityje Šiaurės Europoje. Pasak A. Dabrovolsko, bendrovė turi noro bei išteklių investuoti į vandenilio projektus ir Lietuvoje.
VERSLO TRIBŪNA
Per septynerius metus Vilniaus miesto inovacijų pramonės parkas (VCIIP) išaugo į vieną svarbiausių aukštųjų technologijų traukos taškų Lietuvoje. Čia sutelkta gyvybės mokslų bendruomenė, pritrauktos dešimtys įmonių ir šimtai milijonų eurų investicijų, o pats projektas juda į antrąjį plėtros etapą. Dr. Gediminas Pauliukevičius, VCIIP operatoriaus VšĮ „Northtown Vilnius“ vadovas, sako, kad pasiekti rezultatai ir ambicingi planai rodo, jog Lietuva gali konkuruoti aukštųjų technologijų srityje, o Vilnius turi realią galimybę tapti lietuviškuoju Silicio slėniu.
Nuo stambių energetikos įrenginių iki NATO sąjungininkų karinės technikos – LTG grupės krovinių gabenimo geležinkeliais bendrovė „LTG Cargo“ pasiūlė ir jau įgyvendino ne vieną tokį ypatingų krovinių vežimą. Tai – projektiniai pervežimai, kuriems priskiriamas ir karinės technikos gabenimas geležinkeliu.
„PwC“ Lietuvoje plečia vadovų gretas, paskirdama du naujus paslaugų sričių lyderius: Gediminą Černiauską, kuris tampa kibernetinio saugumo paslaugų vadovu ir vadovaus jų plėtrai Baltijos šalyse, bei Petrą Misiūną, perimantį sandorių paslaugų vadovo pareigas iš Roko Žemaičio.
Vilniaus Žirmūnų baseine perkirpta simbolinė juostelė atverianti duris į rekonstruotą priestatą su baseinu ir sporto sale. Šis projektas, kurio įgyvendinimu Vilniaus m. savivaldybės užsakymu rūpinosi Vilniaus vystymo kompanija, taps dar viena patogia vieta vilniečiams sportuoti arčiau namų.
Už „Linde Gas“ vandenilio projektus Suomijoje ir Baltijos šalyse atsakingas J. Laine, patikina, kad vandenilio ekonomikos srityje Šiaurės šalys yra vienos iš įdomiausių, o Suomijoje kompanija dirba jau daugiau nei 100 metų, todėl puikiai pažįsta šią sritį. „Čia taip pat gaminama daug žaliosios elektros, kuris yra geras atspirties taškas ekologiškai vandenilio gamybai. Be to, turime patirties kaupiant ir perduodant švarų vandenilį“, – sako J. Laine.
Dabar „Linde“ aktyviai ieško partnerių ir investicinių objektų. Bendrovė taip pat suinteresuota dalyvauti su vandeniliu susijusiuose parodomuosiuose projektuose. J. Laine pabrėžia, kad dideliems ir sudėtingiems vandenilio ūkio projektams reikia daug partnerių iš skirtingų pramonės šakų, todėl „Linde“ siekia su jais pradėti diskusijas dėl bendradarbiavimo.
„Ieškome partnerių įvairiems vandenilio projektams. Šia tema diskutuojame su investuotojais, pramonininkais, plėtros įmonėmis ir savivaldybėmis, o taip pat žemės savininkais ir vėjo jėgainių vystytojais. Dirbame labai lanksčiai: galime patys statyti ir valdyti gamybą bei parduoti pagaminamą vandenilį savo klientams arba įkurti bendrą gamyklą su kitais operatoriais, pvz., mūsų klientais. Pasitelkę mūsų grupės įmonę „Linde Engineering“ savo klientams galime pasiūlyti tinkamus gamybos pajėgumus“, – sako J. Laine.
Gamyklai reikia operatorių ir žaliosios energijos
„Linde Gas“ specialistai akcentuoja, kad žaliojo vandenilio gamyklos statybai reikalingos dvi svarbiausios prielaidos. Pirmoji, regione turėtų būti pakankamai klientų, norinčių naudoti vandenilį. Jei jų nėra, įgyvendinant vandenilio gamybos projektą gali prireikti dar vieno projekto, kuris būtų skirtas naudoti vandenilį kaip žaliavą ar energijos šaltinį. Antroji, teritorijoje turi būti pakankamai žaliosios elektros energijos ir jungčių jai perduoti.
„Besidomintys vandenilio ekonomika gali kreiptis į mus net ir neatitikdami visų minėtų sąlygų. Žinodami potencialius partnerius ir klientus galime siekti bendradarbiavimo įgyvendinant tarpvalstybinius sprendimus“, – akcentuoja už „Linde Gas“ vandenilio projektus Lietuvoje atsakingas K. Gelažanskas.
