Vakarinis aplinkkelis: automobiliai III etapo atkarpa pajudės šių metų pabaigoje
Trečiasis aplinkkelio etapas svarbus maždaug 110.000 Viršuliškių, Justiniškių, Pašilaičių, Fabijoniškių mikrorajonų gyventojams, skelbia Vilniaus miesto savivaldybė.
Skelbiama ir tai, kad Europos Komisijos (EK) nepriklausomas ekspertas teigiamai įvertino paraišką dėl Vakarinio aplinkkelio III etapo finansavimo. Šiam etapui bus skirta 84 mln. Eur lėšų iš ES fondų. Dar 21 mln. Eur turės surasti sostinės savivaldybė.
Pasak savivaldybės, užbaigus III vakarinio aplinkkelio etapą, iki 50% sumažės transporto srautai ir pagerės eismo saugumas Laisvės prospekte, Justiniškių ir Ukmergės gatvėse, kuriose nebeliks tranzitinio eismo, bus atlaisvinta važiuojamoji gatvių dalis, skirta viešajam transportui.
Užbaigus Vakarinio aplinkkelio III etapą ir pagrindinius įvadus į miesto magistralinių gatvių tinklą (Šiaurinę ir kitas), integruotu tarptautiniu transporto koridoriumi šiaurinėje miesto dalyje per parą nuolat važiuos apie 65.000 žmonių: apie 45.000 miestiečių ir apie 20.000 tranzitu keliaujančių į užmiestį. Paros transporto srautas sieks iki 33.000 automobilių (arba 2.500 automobilių per valandą).
Projekto III etape yra tiesiama gatvės atkarpa nuo Ozo gatvės iki Ukmergės gatvės. Šiame etape bus nutiesta 5,4 km ilgio aplinkkelio atkarpa, pastatyti 6 viadukai ir vienas pėsčiųjų tiltas. Taip pat čia atsiras 1.260 šviestuvų, bus nutiesta apie 29 km elektros kabelio.
Iki rugpjūčio planuojama pastatyti Ukmergės g. šiaurinės jungties viaduką. Šiuo metu jau beveik baigiamas statyti pėsčiųjų viadukas ties Gineitiškių gyvenamųjų namų kvartalu. Iki rugsėjo 1-osios taip pat bus užbaigtas ir Rygos gatvės viadukas. Jau atlikta beveik 90% inžinerinių tinklų darbų.
Aplinkkelio statybvietėje kartu su partneriais dirba bendrovė „Kauno tiltai“. Aldas Rusevičius, šios bendrovės generlainis direktorius, VŽ sakė, kad tikimasi trečiąjį etapą pabaigti iki šių metų pabaigos. Tuomet p. Rusevičius aiškino, kad projektas – sudėtingas, jam įvykdyti prireiks daugelio kompanijų darbo rankų. Vienu ypu aplinkkelyje dirba 10 buldozerių, 20 ekskavatorių ir bent 150 savivarčių.
VŽ kovą rašė, kad žemės, ant kurios tiesiamas Vakarinis aplinkkelis, savininkai prašomų 3,35 mln. Eur neturėtų gauti. Tokį sprendimą priėmė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.
Asmenys žemę, ant kurios tiesiamas aplinkkelis, įsigijo maždaug 2000 m. Teigiama, kad jau tuomet buvo aišku, jog čia bus Vakarinio aplinkkelio vieta. 1,65 ha žemės buvo įvertinta 3,35 mln. Eur – tiek minėto dydžio sklypas būtų vertas, jei ant jo būtų galima statyti namus. Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad žemesnės instancijos teismų sprendimai sklypo savininkų naudai nebuvo teisingi.
